|
-> apsidė [gr. apsis (kilm. apsidos) — lankas, skliautas]: 1. archit. išsikišusi pusapvalė arba daugiakampė kulto pastato (ir jo vidaus) dalis, dengta puskupoliu arba pusskliaučiu; 2. astr. kosm. kūno, skriejančio aplink centr. kūną, orbitos taškai, mažiausiai ir labiausiai nutolę nuo centr. kūno, pvz., Mėnulio orbitos aplink Žemę tokie taškai yra perigėjus ir apogėjus.
apiòidas [apex (kilm. apicis) + gr. eidos — pavidalas], astr. kriaušės formos Žemės figūra, palyginti su geoidu, ištempta 20 m per Š. ašigalį ir suplota 10 m per P. ašigalį.
alidãdė [arab. al‘idad — skaičius], astr. ir geod. prietaisų kampų atskaitos liniuotė su vernjerais ar mikroskopais galuose; sukasi apie ašį, einančią per limbo centrą.
akrècija [lot. accretio—padidėjimas, priaugimas], astr. kosm. kūno, pvz., žvaigždės, masės didėjimas nuo pritrauktos aplinkinės medžiagos.
-> aberãcija [lot. aberratio — nukrypimas]: 1. fiz. optiniais prietaisais gaunamų atvaizdų netobulumai ir ydos (atvaizdai neryškūs, iškreipti, spalvotų kontūrų); 2. astr. šviesos spindulio iškreivėjimas dėl šviesos šaltinio, pvz., žvaigždės, ir imtuvo, esančio Žemėje, judėjimo vienas kito atžvilgiu; 3. biol. individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas nuo tipinio atvejo; 4. biol. chromosomų struktūros pakitimai, atsiradę, trūkus visai chromosomai (chromosominė Δ) arba tik chromatidei (chromatidinė Δ); 5. med. nukrypimas, netaisyklingumas.
abliãcija [lot. ablatio — nunešimas, atskyrimas]: 1. ledyno ar sniego dangos mažėjimas dėl tirpimo, garavimo, mech. irimo; 2. astr. kietojo kūno, pvz., meteoroido, judančio karštų dujų sraute, paviršiaus staigus irimas dėl lydymosi ir garavimo ar sublimacijos; 3. raketos, kosm. aparato šarvinio paviršiaus irimas, lydymasis, sublimacija karštų dujų sraute (atmosferoje); saugo paviršių nuo tolesnio irimo; 4. med. atsiskyrimas, atšokimas; 5. med. ↗ amputacija.
Puslapis 12 iš 12« Pirmas«...3456789101112
|
|
Naujausi komentarai