Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Telūris

teluris [lot. tellus (kilm. telluris) — žemė], astr. prietaisas Saulės, Žemės ir Mėnulio judėjimui demonstruoti.

Supernova

supernovà [↗ super… + ↗ nova], astr. sprogusi ir po to labai staigiai bei ryškiai sužibusi žvaigždė.

Supergalaktika

supergalãktika [↗ super… + ↗ galaktika], astr. maždaug 30 Mpc skersmens paplokščia galaktikų sistema, kurios simetrijos plokštuma statmena Galaktikos pusiaujui, o centras yra Mergelės žvaigždyno galaktikų spiečiuje.

Spikulė

spikulė [lot. spiculum – smaigalys], astr. trumpalaikė (5–7 min) plazmos čiurkšlė, iškylanti iš Saulės chromosferos į vainiką.

Sizigijos

sizigijos [gr. syzygia — jungtis, pora], astr. Mėnulio jaunaties ir pilnaties momentai.

Sinodinis

sinòdinis [gr. synodos – jungtis, suartėjimas]: 1. astr. susijęs su dangaus kūno regimąja padėtimi Saulės atžvilgiu, pvz., Δ periodas, Δ mėnuo; 2. rel. susijęs su sinodu.

Singuliariškumas

singuliariškùmas [lot. singularis – savotiškas, ypatingas], astr. savotiška, ypatinga visatos pradinės stadijos erdvės ir laiko būsena, kuriai būdingas begalinis materijos tankis.

Siderinis

siderìnis [lot. sidus (kilm. sideris) — žvaigždė], astr. žvaigždinis, pvz., Δ periodas (laiko tarpas, per kurį vienas kosm. kūnas žvaigždės atžvilgiu 1 kartą apskrieja kt. kūną).

Siderostatas

siderostãtas [lot. sidera — žvaigždės + gr. statos— stovintis, nejudantis], astr. prietaisas su plokščiu veidrodžiu, kuris judančio šviesulio spindulius nukreipia į nejudantį teleskopą.

Selenocentrinis

selenocentrin‖is [↗ seleno… + ↗ centras], astr. nusakantis kieno nors padėtį Mėnulio centro atžvilgiu, pvz., ~ės koordinatės (koordinatės, nusakančios kosm. kūno padėtį Mėnulio centro atžvilgiu).