teluris [lot. tellus (kilm. telluris) — žemė], astr. prietaisas Saulės, Žemės ir Mėnulio judėjimui demonstruoti.
|
||||
teluris [lot. tellus (kilm. telluris) — žemė], astr. prietaisas Saulės, Žemės ir Mėnulio judėjimui demonstruoti. supernovà [↗ super… + ↗ nova], astr. sprogusi ir po to labai staigiai bei ryškiai sužibusi žvaigždė. supergalãktika [↗ super… + ↗ galaktika], astr. maždaug 30 Mpc skersmens paplokščia galaktikų sistema, kurios simetrijos plokštuma statmena Galaktikos pusiaujui, o centras yra Mergelės žvaigždyno galaktikų spiečiuje. spikulė [lot. spiculum – smaigalys], astr. trumpalaikė (5–7 min) plazmos čiurkšlė, iškylanti iš Saulės chromosferos į vainiką. sizigijos [gr. syzygia — jungtis, pora], astr. Mėnulio jaunaties ir pilnaties momentai. sinòdinis [gr. synodos – jungtis, suartėjimas]: 1. astr. susijęs su dangaus kūno regimąja padėtimi Saulės atžvilgiu, pvz., Δ periodas, Δ mėnuo; 2. rel. susijęs su sinodu. singuliariškùmas [lot. singularis – savotiškas, ypatingas], astr. savotiška, ypatinga visatos pradinės stadijos erdvės ir laiko būsena, kuriai būdingas begalinis materijos tankis. siderìnis [lot. sidus (kilm. sideris) — žvaigždė], astr. žvaigždinis, pvz., Δ periodas (laiko tarpas, per kurį vienas kosm. kūnas žvaigždės atžvilgiu 1 kartą apskrieja kt. kūną). siderostãtas [lot. sidera — žvaigždės + gr. statos— stovintis, nejudantis], astr. prietaisas su plokščiu veidrodžiu, kuris judančio šviesulio spindulius nukreipia į nejudantį teleskopą. selenocentrin‖is [↗ seleno… + ↗ centras], astr. nusakantis kieno nors padėtį Mėnulio centro atžvilgiu, pvz., ~ės koordinatės (koordinatės, nusakančios kosm. kūno padėtį Mėnulio centro atžvilgiu). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai