Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Oskoliuojantis

oskoliúojant‖is [lot. osculum — bučinys], astr. susijęs tik su 2 kūnų sąveika, pvz., ~i orbita (kosm. kūno skriejimo aplink centr. kūną trajektorija, kuria jis skrietų, veikiamas tik centr. kūno).

Orbita

orbità [lot. apskritas kelias, rato pėdsakas]: 1. astr. kelias, kuriuo kosm. kūnas arba aparatas skrieja erdvėje aplink kt. kūną; 2. anat. akiduobė — kaukolės įduba, kurioje yra akies obuolys; 3*. ko nors veikimo, paplitimo sritis, sfera.

Opozicija

opozicija [lot. oppositio — prieštaravimas, priešprieša]: 1. priešinimasis, savo pažiūrų, politikos priešpriešinis iškėlimas kuriai nors kt. politikai, kt. pažiūroms; 2. partija arba grupė, nesutinkanti su daugumos nuomone, prieštaraujanti daugumos politikai; 3. log. teiginių santykiai (prieštaraujantieji, priešingieji, popriešingieji, subordinuotieji), kuriuos grafiškai vaizduoja log. kvadratas; 4. grožinės literatūros kūrinio struktūros elementų (garsų, žodžių, vaizdų, scenų, veikėjų paveikslų) tarpusavio priešprieša, lemianti formos raiškumą ir turinio prasmingumą; 5. lingv. dviejų ar daugiau tos pačios rūšies kalbos vienetų (pvz., fonemų, žodžių) vartojimas toje pačioje pozicijoje, skiriantis didesnių kalbos vienetų (pvz., žodžių, sakinių) reikšmę ar variantus; 6. astr. išorinės planetos konfigūracija, kurios momentu Žemė yra tarp planetos ir Saulės; 7. ypatinga vienoje vertikalioje (kartais ir gulstinėje) linijoje stovinčių šachmatų karalių ir šaškių (tik vertikaliojoje linijoje) padėtis, leidžianti arba neleidžianti užimti tam tikrą poziciją, dažnai lemianti pergalę arba pralaimėjimą.

Oktantas

oktántas [lot. octans kilm. octantis) — aštuntadalis]: 1. geom. viena iš 8 sričių, į kurias dalija erdvę 3 tarpusavyje statmenos plokštumos; 2. astr. prietaisas kampiniam atstumui tarp kosm. kūnų matuoti; kampai atskaitomi apskritimo ilgio limbe.

Nutacija

nutãcija [lot. nutatio — lingavimas, svyravimas]: 1. laisvai sukančiosi kūno ašies virpėjimas, svyravimas; 2. astr. maži periodiniai Žemės sukimosi ašies (ir dangaus ašies) virpesiai, svyravimai; 3. augalų augančių organų viršūnių sukimasis dėl nevienodo augimo greičio; 4. med. nevalingas galvos lingavimas.

Novulė

nòvulė [lot. novula maž. iš nova — nauja], astr. antrąkart, bet silpniau sužibusi nova; kartotinė nova.

Meteoras

meteòras [gr. meteōron — atmosferos reiškinys; dangaus kūnas], astr. kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu į planetos, pvz., Žemės, atmosferą įskriejusio meteoroido ir jo irimo produktų švytėjimas.

Metagalaktika

metagalãktika [↗ meta… + ↗ galaktika], astr. apie 1010 šviesmečių spindulio įmanoma tirti Visatos dalis su galaktikomis, kvazarais ir kt. objektais.

Magnetoidas

magnetòidas [↗ magnetas + gr. eidos — pavidalas], astr. didelės masės stipriai įmagnetėjęs plazminis kūnas aktyvios galaktikos, kvazaro ar kvazago centre.

Libracija

librãcija [lot. libratio — svyravimas], astr. regimasis periodinis šviesulio svyravimas apie savo ašį arba centrą, pvz., Mėnulio Δ.