Terminai.lt

oskoliúojant‖is [lot. osculum — bučinys], astr. susijęs tik su 2 kūnų sąveika, pvz., ~i orbita (kosm. kūno skriejimo aplink centr. kūną trajektorija, kuria jis skrietų, veikiamas tik centr. kūno).

opozicija [lot. oppositio — prieštaravimas, priešprieša]: 1. priešinimasis, savo pažiūrų, politikos priešpriešinis iškėlimas kuriai nors kt. politikai, kt. pažiūroms; 2. partija arba grupė, nesutinkanti su daugumos nuomone, prieštaraujanti daugumos politikai; 3. log. teiginių santykiai (prieštaraujantieji, priešingieji, popriešingieji, subordinuotieji), kuriuos grafiškai vaizduoja log. kvadratas; 4. grožinės literatūros kūrinio struktūros elementų (garsų, žodžių, vaizdų, scenų, veikėjų paveikslų) tarpusavio priešprieša, lemianti formos raiškumą ir turinio prasmingumą; 5. lingv. dviejų ar daugiau tos pačios rūšies kalbos vienetų (pvz., fonemų, žodžių) vartojimas toje pačioje pozicijoje, skiriantis didesnių kalbos vienetų (pvz., žodžių, sakinių) reikšmę ar variantus; 6. astr. išorinės planetos konfigūracija, kurios momentu Žemė yra tarp planetos ir Saulės; 7. ypatinga vienoje vertikalioje (kartais ir gulstinėje) linijoje stovinčių šachmatų karalių ir šaškių (tik vertikaliojoje linijoje) padėtis, leidžianti arba neleidžianti užimti tam tikrą poziciją, dažnai lemianti pergalę arba pralaimėjimą.