Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Indultas

indùltas [lot. indultus — leidimas], kanonų teisėje — dvasinės valdžios leidimas tam tikrais atvejais nevykdyti bažn. reikalavimų.

Gospel

gospel [sk. gaspel; angl. evangelija], bažn. muzikos forma; JAV negrų giedami evangelijų tekstai.

Egzarchas

egzárchas [gr. exarchos — pradininkas, vadovas]: 1. sen. graikų šventyklos žynių vadovas; 2. Bizantijos pakraščių valdų imperatoriaus vietininkas; 3. stačiatikių bažn. srities arba savarankiškos bažnyčios vadovas.

Dispensuoti

dispensúoti [↗ dispensa], atleisti nuo bažn. reikalavimų (celibato, pasninko), vienuolio įžadų.

Dispensa

dispens‖à [lot.], atleidimas nuo privalomų bažn. teisės reikalavimų; ~ą duoda aukštoji bažnyčios vadovybė (ppr. popiežius arba vyskupas).

Cenzūra

cenzūrà [lot. censeo — vertinu]: 1. spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir teorijos; 2. įstaiga, kontroliuojanti spaudą, kino filmus, radijo ir televizijos laidas; 3. nuobaudos, skiriamos parlamento deputatams už vidaus tvarkos reglamento pažeidimą; 4. kanonų teisėje — bendras bažn. bausmių pavadinimas; 5. psichoanalizėje — visuomeninių normų sistema, nesąmoningais mechanizmais kontroliuojanti žmogaus potraukius, motyvus, ribojanti jų realizaciją; 6. ↗ cenzoriaus (1) pareigos.

Aula

áula2 [lot.< gr. aulē]: 1. romėnų valdovo rūmai; ankstyvaisiais vid. amžiais — karaliaus pilis; 2. sen. krikščionių bažn. pastatas arba bazilikos priebažnytis ir vid. nava — rel. disputų vieta; 3. mokslo įstaigos iškilmių ir susirinkimų salė.

Absoliucija

absoliùcija [lot. absolutio — atleidimas]: 1. psn. teismo nutarimas, atleidžiantis teisiamąjį nuo bausmės; 2. rel. nuodėmių atleidimas (per išpažintį); bažn. bausmės panaikinimas.