indùltas [lot. indultus — leidimas], kanonų teisėje — dvasinės valdžios leidimas tam tikrais atvejais nevykdyti bažn. reikalavimų.
|
||||
indùltas [lot. indultus — leidimas], kanonų teisėje — dvasinės valdžios leidimas tam tikrais atvejais nevykdyti bažn. reikalavimų. gospel [sk. gaspel; angl. evangelija], bažn. muzikos forma; JAV negrų giedami evangelijų tekstai. egzárchas [gr. exarchos — pradininkas, vadovas]: 1. sen. graikų šventyklos žynių vadovas; 2. Bizantijos pakraščių valdų imperatoriaus vietininkas; 3. stačiatikių bažn. srities arba savarankiškos bažnyčios vadovas. dispensúoti [↗ dispensa], atleisti nuo bažn. reikalavimų (celibato, pasninko), vienuolio įžadų. dispens‖à [lot.], atleidimas nuo privalomų bažn. teisės reikalavimų; ~ą duoda aukštoji bažnyčios vadovybė (ppr. popiežius arba vyskupas). cenzūrà [lot. censeo — vertinu]: 1. spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir teorijos; 2. įstaiga, kontroliuojanti spaudą, kino filmus, radijo ir televizijos laidas; 3. nuobaudos, skiriamos parlamento deputatams už vidaus tvarkos reglamento pažeidimą; 4. kanonų teisėje — bendras bažn. bausmių pavadinimas; 5. psichoanalizėje — visuomeninių normų sistema, nesąmoningais mechanizmais kontroliuojanti žmogaus potraukius, motyvus, ribojanti jų realizaciją; 6. ↗ cenzoriaus (1) pareigos. áula2 [lot.< gr. aulē]: 1. romėnų valdovo rūmai; ankstyvaisiais vid. amžiais — karaliaus pilis; 2. sen. krikščionių bažn. pastatas arba bazilikos priebažnytis ir vid. nava — rel. disputų vieta; 3. mokslo įstaigos iškilmių ir susirinkimų salė. absoliùcija [lot. absolutio — atleidimas]: 1. psn. teismo nutarimas, atleidžiantis teisiamąjį nuo bausmės; 2. rel. nuodėmių atleidimas (per išpažintį); bažn. bausmės panaikinimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai