Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Stenobiontai

stenobiòntai [↗ steno… + ↗ biontas], biol. prisitaikęs gyventi, augti tik tam tikrų aplinkos veiksnių (temperatūros, drėgmės, slėgio, druskingumo) svyravimų sąlygomis.

Sportas

spòrtas2 [angl. sport], biol. augalų somatinė mutacija, atsiradusi augimo kūgelio (pumpuro) meristeminėse ląstelėse; būdinga vaismedžių hibridiniams sėjinukams.

Soma

som๠[gr. sōma — kūnas], biol. organizmo kūnas.

Socialdarvinizmas

socialdarvinìzmas [lot. socialis — visuomeninis + ↗ darvinizmas], sociologijos kryptis, mechaniškai taikanti anglų gamtininko Č. Darvino (Darwin; 1809—82) atskleistus biol. dėsnius visuomenės reiškiniams aiškinti.

Rudimentinis

rudimeñtin‖is, biol. nevisiškai išsivystęs, nykstantis, liekamasis, pvz., ~iai organai.

Ritualas

rituãlas [lot. ritualis — apeiginis]: 1. nustatyta apeiginių veiksmų tvarka tam tikram rel. aktui atlikti; 2. knyga, kurioje surašyta rel. apeigų tekstai, atlikimo tvarka, pvz., Samaveda, Romėnų Δ; 3. ceremonialas, įprastinės ceremonijos; 4. biol. gyvūnų tarpusavio bendravimo veiksmai.

Rezus

rèzus, bengališkoji makaka Macacus rhesus; gyvena P. ir P. r. Azijos miškuose; naud. med. ir biol. eksperimentams.

Rezorbcija

rezòrbcija [lot. resorptio]: 1. pakartotinis sugėrimas, susiurbimas; 2. biol. medžiagų įsiurbimas į kraują ir limfą iš virškinamojo trakto, plaučių, gimdos, šlapimo pūslės, nuo odos paviršiaus.

Restitucija

restitùcija [lot. restitutio — at(si)statymas, grąžinimas]: 1. biol. pažeisto organizmo arba organo atsitaisymas, normalaus pavidalo atgavimas, pvz., regeneracija, reparacija; 2. med. išgijimas; 3. negaliojančio santorio šalių turtinės padėties, buvusios iki jo sudarymo, visiškas arba dalinis atkūrimas; 4. turto, per karą neteisėtai paimto iš priešo teritorijos, grąžinimas pagal taikos sutartį arba kitą tarptautinės teisės aktą.

Retardacija

retardãcija [lot. retardatio], sulėtinimas; atsilikimas: 1. grožinės literatūros kūrinio (ypač dramos, romano) kompozicinė priemonė — veiksmo eigos spec. stabdymas, kulminacijos vilkinimas digresijomis, aprašymais, norint sukelti arba išlaikyti skaitytojo susidomėjimą, smalsumą; 2. biol. vėlesnis negu protėvių kokio nors palikuonių organo atsiradimas ir sulėtėjęs jo vystymasis.