|
-> epitèlis [↗ epi… + gr. thēlē — spenys]: 1. anat. dengiamasis audinys; dengia žmogaus ir gyvūnų odos paviršių, iškloja su išore susisiekiančias kūno vidaus ertmes; 2. augalų gemalo siurbiamasis audinys; 3. liaukinės ląstelės, išklojančios augalų sakotakius; 4. bot. vidinis dulkializdžio ir sėklapradžio branduolėlio ląstelių sluoksnis.
epidèrmis [↗ epi… + gr. derma — oda]; 1. anat. žmogaus ir stuburinių gyvūnų paviršinis odos sluoksnis; 2. bot. aukštesniųjų augalų antžeminių organų išorinis dengiamasis audinys.
dimorfizmas [↗ di… + gr. morphē — pavidalas, forma]: 1. biol. augalų ir gyvūnų dviejų skirtingų formų (išvaizdos) individų, pvz., patinų ir patelių, buvimas rūšyje; dažniausias polimorfizmo atvejis; 2. bot. reiškinys, kad tas pats augalas turi dvi kurio nors organo formas: lapų (heterofilija), vaisių (heterokarpija) ir pan.; 3. medžiagos savybė būti dviejų kristalinių modifikacijų (formų), kurios skiriasi viena nuo kitos atomų išsidėstymu kristalinėje gardelėje; vienas polimorfizmo atvejų.
dekapitãcija [↗ de… + lot. caput (kilm. capitis) — galva]: 1. med. vaisiaus galvutės nupjovimo operacija; 2. bot. augalo stiebo, diegamakštės arba šaknies viršūnėlės nupjovimas.
-> autogãmija [↗ auto… + ↗ …gamija]: 1. organizmų lytinio dauginimosi būdas: apvaisinimas įvyksta, susiliejus dviem to paties individo lytinėms ląstelėms arba dviem vienos ląstelės branduoliams; 2. bot. savidulka, apsidulkinimas to paties žiedo, to paties augalo žiedų, tos pat veislės (sodininkystėje) augalų žiedadulkėmis.
asociãcija [lot. associatio — sujungimas]: 1. organizacijų arba asmenų susivienijimas bendrai ūkinei, politinei, kultūrinei ar kt. veiklai; 2. chem. tos pačios medžiagos kelių molekulių (arba jonų) jungimasis į asociatus; 3. ryšys tarp 2 ar daugiau psichikos reiškinių, procesų; 4. akių Δ — abiejų akių suderintas darbas (matomas vienas bendras vaizdas); 5. bot. grupė panašios sudėties augalų bendrijų, turinčių vienodas aplinkos sąlygas ir tas pačias vyraujančias rūšis, pvz., kerpinio pušyno Δ; 6. astr. jaunų O ir B spektrinės klasės žvaigždžių arba Tauro T tipo kintamųjų žvaigždžių telkinys; žvaigždžių Δ.
asfiksija [gr. asphyxia—pulso nebuvimas]: 1. sunkus kvėpavimo, kraujotakos ir nervų sistemos sutrikimas, kurį sukelia deguonies stoka arba visiškas jo nebuvimas; uždusimas; 2. bot. užtroškimas — augalų nukentėjimas dėl deguonies stokos ir anglies dioksido pertekliaus.
akariãzė [gr. akari — erkė]: 1. med. erkinė liga; 2. bot. kultūrinių augalų liga, sukeliama erkių; pasireiškia gausiomis rausvomis pūslelėmis ir išaugomis ant augalų lapų ir pumpurų.
|
|
Naujausi komentarai