|
-> orgãninis [gr. organikos — įrankiu sukurtas]: 1. susijęs su organizmu, gyva medžiaga; 2. susijęs su organu, jo struktūra, pvz., Δ pažeidimas; 3. chem. susidedantis iš molekulių, kurių pagrindą sudaro anglies ir vandenilio atomai; susijęs su medžiagomis, sudarytomis iš tokių molekulių.
oksidimètrija [↗ oksid(acija) + ↗ …metrija], chem. analizės metodas, kitaip ↗ redoksimetrija.
oksilit‖as, chem. medžiaga, turinti natrio peroksido; ~u valomas oras.
okeanogrãfija [↗ okeanas + ↗ …grafija]: 1. ↗ okeanologija; 2. okeanologijos ir hidrografijos šaka, tirianti konkrečių vandenynų dalių vandens fiz. ir chem. savybes, procesus, reiškinius.
-> okeanològija [↗ okeanas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis jūrų ir vandenynų fiz., chem., geol. ir biol. procesus.
okliùzija [lot. occlusio — uždarymas, paslėpimas]: 1. chem. dujų susigėrimas į kietojo kūno tūrį; 2. šilto ir šalto atmosferos frontų susilietimas (ciklono vystymosi procese — brandaus ciklono stadija); ciklono okliūzija; 3. med. užakimas, nepraeinamumas, pvz., žarnyno Δ; 4. sankanda — sandariai suglaustų viršutinių ir apatinių dantų eilių tarpusavio padėtis.
oksidai [pranc. oxydes < oxygene—deguonis], chem. elementų junginiai su deguonimi, pvz., aliuminio oksidas Al2O3.
odorántas [↗ odoracija], chem. medžiaga, suteikianti dujoms ir patalpų orui savitą kvapą.
obsidiãnas [lot. Obsidianus (lapis) — Obsidijaus akmuo; pagal iškreiptą romėno Obsidijaus pavardę], įv. chem. sudėties stikliška neišsikristalizavusi vulkaninė uoliena; vulkaninis stiklas.
-> nuklidas [nucleus + gr. eidos — pavidalas], chem. elemento atomas, kuris nuo kt. atomo (nuklido) skiriasi protonų arba neutronų arba ir vienų, ir kitų skaičiumi branduolyje.
|
|
Naujausi komentarai