Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Organinis

orgãninis [gr. organikos — įrankiu sukurtas]: 1. susijęs su organizmu, gyva medžiaga; 2. susijęs su organu, jo struktūra, pvz., Δ pažeidimas; 3. chem. susidedantis iš molekulių, kurių pagrindą sudaro anglies ir vandenilio atomai; susijęs su medžiagomis, sudarytomis iš tokių molekulių.

Oksidimetrija

oksidimètrija [↗ oksid(acija) + ↗ …metrija], chem. analizės metodas, kitaip ↗ redoksimetrija.

Oksilitas

oksilit‖as, chem. medžiaga, turinti natrio peroksido; ~u valomas oras.

Okeanografija

okeanogrãfija [↗ okeanas + ↗ …grafija]: 1. ↗ okeanologija; 2. okeanologijos ir hidrografijos šaka, tirianti konkrečių vandenynų dalių vandens fiz. ir chem. savybes, procesus, reiškinius.

Okeanologija

okeanològija [↗ okeanas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis jūrų ir vandenynų fiz., chem., geol. ir biol. procesus.

Okliuzija

okliùzija [lot. occlusio — uždarymas, paslėpimas]: 1. chem. dujų susigėrimas į kietojo kūno tūrį; 2. šilto ir šalto atmosferos frontų susilietimas (ciklono vystymosi procese — brandaus ciklono stadija); ciklono okliūzija; 3. med. užakimas, nepraeinamumas, pvz., žarnyno Δ; 4. sankanda — sandariai suglaustų viršutinių ir apatinių dantų eilių tarpusavio padėtis.

Oksidai

oksidai [pranc. oxydes < oxygene—deguonis], chem. elementų junginiai su deguonimi, pvz., aliuminio oksidas Al2O3.

Odorantas

odorántas [↗ odoracija], chem. medžiaga, suteikianti dujoms ir patalpų orui savitą kvapą.

Obsidianas

obsidiãnas [lot. Obsidianus (lapis) — Obsidijaus akmuo; pagal iškreiptą romėno Obsidijaus pavardę], įv. chem. sudėties stikliška neišsikristalizavusi vulkaninė uoliena; vulkaninis stiklas.

Nuklidas

nuklidas [nucleus + gr. eidos — pavidalas], chem. elemento atomas, kuris nuo kt. atomo (nuklido) skiriasi protonų arba neutronų arba ir vienų, ir kitų skaičiumi branduolyje.