Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Natris

nãtris [arab. natrum — soda], chem. elementas Na, atom. Nr. 11; baltas, minkštas, šarminis metalas.

Mutagenai

mutagènai [↗ muta(cija) + ↗ …genas], aplinkos veiksniai, pvz., radiacija, kai kurie chem. junginiai, sukeliantys organizmų mutacijas.

Mumija

mùmija [arab. mumija < persų k. mum — vaškas]: 1. išdžiūvęs arba balzamuotas žmogaus ar gyvūno lavonas; 2. chem. raudonas geležies oksido Fe2O3 pigmentas; 3*. fiziškai ir protiškai nejudrus, nepaslankus žmogus; išdžiūvėlis, sudžiūvėlis.

Morfotropija

morfotròpija [morphē + gr. tropos — posūkis], fiz. chem. junginio kristalinės sandaros kitimas, kurį sukelia apkeičiamų chem. elementų atomų chem. spindulių (ir ryšio energijos kristalinėje gardelėje) skirtumas.

Molialinis

moliãlinis [↗ molis], chem. susijęs su medžiagų mišinio vieno komponento kiekiu (molių skaičiumi) vienetinėje tirpiklio masėje (1 kg), pvz., Δ tirpalas (tirpalas, kurio 1 kilograme tirpiklio yra ištirpęs 1 molis medžiagos; mol/kg).

Moliarinis

moliãrinis [↗ molis], chem. susijęs su medžiagų mišinio vieno komponento kiekiu (molių skaičiumi) vienetiniame mišinio tūryje (1 m arba 1 l), pvz., Δ tirpalas (tirpalas, kurio 1 m3 arba 1 l tūryje yra ištirpęs 1 molis medžiagos; mol/m3 arba mol/l).

Molibdenas

molibdènas [gr. molybdos — švinas; taip pavadintas dėl molibdenito ir švino blizgio (galenito) mineralų panašumo], chem. elementas Mo, atom. Nr. 42; metalas.

Molekulė

molèkulė [lot. molecula, maž. iš moles — masė], mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chem. savybes.

Modifikacija

modifikãcija [lot. modificatio — mato nustatymas], daikto ar reiškinio kitimas (keitimas), nepakeičiantis jo esminių savybių, esmės; tokio pakeitimo rezultatas; atmaina: 1. vienodos chem. sudėties, bet skirtingos sandaros chem. elementų arba junginių būsena; 2. biol. organizmo požymių (dažn. kiekybinių), jo fenotipo nepaveldimas pakitimas.

Mineralas

minerãlas [pranc. minéral < lot. minera — rūda], gamtinis chem. elementas arba junginys, susidaręs dėl Žemės plutoje vykstančių chem. ir fiz. procesų ir turintis tam tikrą atom. sandarą.