Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Indigokarminas

indigokarminas [↗ indigas + ↗ karminas], org. junginys; mėlyni dažai, gaunami iš indigo; chem. indikatorius.

Indikatorius

indikãtorius [lot. indicator — rodytojas]: 1. prietaisas stebimo objekto būsenai, kiekybinei ar kokybinei charakteristikai atvaizduoti žmogui suvokiama forma; 2. medžiaga, spalvos kitimu, nuosėdų atsiradimu, švytėjimu rodanti, kad chem. sistemoje yra tam tikrų junginių; 3. kartotekos kortelės rodyklė (gnybtas), skirianti, rodanti vienodos struktūros grupes, skyrius.

Indis

iñdis [pagal spektro mėlyną (indigo spalvos) liniją], chem. elementas In, atom. Nr. 49; metalas.

Homosfera

homosferà [↗ homo… + ↗ sfera], atmosferos sluoksnis nuo Žemės paviršiaus iki 100 km aukščio: jame oro chem. sudėtis mažai kinta.

Homogenizacija

homogenizãcija [gr. homogenēs — vienodas]: 1. metalo lydinio struktūros ir chem. sudėties suvienodinimas difuziniu atkaitinimu; 2. chem. labai dispersiškos emulsijos gavimas homogenizatoriumi.

Holmis

hòlmis [pagal lotyniškąjį Stokholmo (lot. Holmia) pavadinimą], chem. elementas Ho, atom. Nr. 67; metalas.

Histochemija

histochèmija [↗ histo…], mokslas apie augalų ir gyvūnų audinių chem. savybes.

Hipergenezė

hipergenèzė [↗ hiper… + ↗ genezė], geol. hipergeniniai procesai — mineralų ir uolienų chem. ir fiz. kitimas bei antrinis jų susidarymas dėl atmosferos, hidrosferos ir biosferos poveikio.

Hidrometalurgija

hidrometalùrgija [↗ hidro… + ↗ metalurgija], met. sritis — metalų gavimas iš rudų, jų koncentratų ar gamybos atliekų vandeniniais chem. junginių tirpalais.

Hidrolazės

hidrolãzės [↗ hidro…], fermentai, kurie katalizuoja molekulių chem. jungčių trūkumą, prijungdami vandenį.