Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Aktinoidai

aktinòidai [↗ aktinis + gr. eidos — pavidalas], radioaktyvūs chem. elementai, periodinėje elementų sistemoje esantys už aktinio (atom. Nr. 90—103).

Aktinologija

aktinològija [↗ aktino… + ↗ …logija], mokslas, tiriantis elektromagn. spinduliavimo sukeltus chem. reiškinius.

Aktinonas

aktinònas [gr. aktis (kilm. aktinos) — spindulys], chem. elemento radono izotopas; aktinio radioaktyviojo skilimo produktas.

Aktyvacija

aktyvãcija [↗ aktyvus]: 1. medžiagos žadinimas (jos kaitinimas, švitinimas, apdorojimas kt. medžiagomis), kad lengviau, sparčiau ir stipriau vyktų jos cheminis ar fizikinis kitimas (virsmas), pvz., kad vyktų chem. reakcija, branduolio skilimas; 2. chem. molekulių sužadinimas; tokios molekulės lengviau reaguoja; 3. korytų medžiagų, pvz., medžio anglių, apdorojimas, kad padidėtų tų medžiagų sorbcinė (sugėrimo) geba; 4. fiz. dirbtinių radioaktyvių izotopų gavimas, pastovius atomų branduolius apšaudant neutronais, protonais, deuteronais, kt. branduoliais arba švitinant gama kvantais.

Aktyvatorius

aktyvãtorius, chem. medžiaga, didinanti katalizatoriaus aktyvumą; kitaip ↗ promotorius.

Aktyvus

aktyvùs [lot. activus — veiklus, veiksmingas]: 1. veiklus, energingas; 2. chem. lengvai reaguojantis; 3. darantis poveikį, veikiantis kitus, sukeliantis tam tikrus reiškinius; 4. priklausantis nuo veikėjo veiksmų, pasireiškiantis jais; 5. vartojamas, esantis apyvartoje; 6. teigiamas, rodantis, kad eksportas, įplaukos viršija importą, mokėjimus, pvz., užsienio prekybos balanso saldas.

Aktinis

aktinis [gr. aktis (kilm. aktinos) —spindulys], radioaktyvus chem. elementas Ac, atom. Nr. 89; metalas.

Akceptorius

akcèptorius [lot. acceptor — priėmėjas]: 1. fiz. puslaidininkio kristalinės gardelės defektas, pvz., savasis atomas tarpmazgyje arba priemaiša, galintis prisijungti elektroną iš valentinės juostos ar donoro; 2. chem. dalelė, prisijungianti elektronus, protonus, molekules, jonus ar laisvuosius radikalus.

Agrochemija

agrochèmija, agronominė chemija — mokslas apie chem. ir biochem. procesus, vykstančius dirvožemyje ir augaluose, augalų mitybą, trąšų ir kt. chemikalų naudojimą dirvožemio derlingumui didinti.

Aeronomija

aeronòmija [↗ aero… + gr. nomos — dėsnis], mokslas apie aukštųjų atmosferos sluoksnių (mezosferos ir egzosferos) fiz. ir chem. procesus.