Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Samaris

samãris [pagal mineralo samarskito (atradėjas — rusų inžinierius V. Samarskis-Bychovecas) pavadinimą], chem. elementas Sm, atom. Nr. 62; metalas.

Rutenis

rutènis [pagal Rusijos (lot. Ruthenia) pavadinimą], chem. elementas Ru, atom. Nr. 44; metalas.

Rubidis

rubidis [lot. rubidus – raudonas, tamsiai raudonas], chem. elementas Rb, atom. Nr. 37; metalas.

Rezorcinas

rezorcinas [pranc. résorcine, angl. resorcin], aromatinis org. junginys C6H4(OH)2; fenolis; bespalviai kristalai; vaistas ir chem. reagentas.

Reversija

revèrsija [lot. reversio – sugrįžimas, sugrąžinimas]: 1. ↗ atavizmas; 2. vienodo genotipo ūglių atsiradimas augalams, kurių atskiros dalys turi nevienodą genotipą; 3. mutavusio geno virtimas buvusiu (grįžtamoji mutacija); 4. chem. proceso grįžtamumas; 5. teis. turto grąžinimas pirmutiniam savininkui.

Retorta

retòrta [lot. pasukta atgal]: 1. kolbos pavidalo stiklinis indas su ilgu į šoną pakreiptu kaklu chem. reakcijoms daryti, agresyviems skysčiams distiliuoti; 2. metalinis (dažn. plieninis) aparatas medienai, anglims ir kt. kietoms medžiagoms sausai distiliuoti, cinkui redukuoti iš rūdų.

Resintezė

resintezė [↗ re… + ↗ sintezė], pakartotinis chem. junginio susidarymas iš jo komponentų.

Reparacija

reparãcija [lot. reparatio – atstatymas, atitaisymas]: 1. valstybės materialinės tarptautinės atsakomybės rūšis – žalos atlyginimas; 2. visiems organizmams būdingos chem. reakcijos, per kurias atsitaiso pažeista ląstelių dezoksiribonukleino rūgšties molekulių sandara.

Renis

rènis [pagal Reino (lot. Rhenus) upės pavadinimą], chem. elementas Re, atom. Nr. 75; metalas.

Regeneracija

regenerãcija [lot. regeneratio < atgaivinimas, atnaujinimas]: 1. biol. organizmų savybė atkurti susidėvėjusius arba pažeistus audinius, organus, kūno dalis, kartais ir visą organizmą iš jo dalies; 2. chem. medžiagos, pakitusios dėl chem. ar fiz. veiksnių, pradinės būsenos atkūrimas, pvz., iš fot. medžiagų atliekų regeneruojamas (išgaunamas) sidabras; 3. techn. panaudotų gamybos produktų pavertimas pradiniais produktais; 4. sunykusio statinio ar jo dalių atnaujinimas; statinio atstatymas pagal išlikusį fragmentą.