manuãlas [lot. manualis — rankinis]: 1. klavišinių muz. instrumentų (ypač tų, kurie turi ir pedalus, pvz., vargonų) klaviatūra griežti rankomis; 2. prek. buhalterijos svarbiausia knyga; 3. kasdieninių svarbesniųjų užrašų parankinė knyga.
|
||||
manuãlas [lot. manualis — rankinis]: 1. klavišinių muz. instrumentų (ypač tų, kurie turi ir pedalus, pvz., vargonų) klaviatūra griežti rankomis; 2. prek. buhalterijos svarbiausia knyga; 3. kasdieninių svarbesniųjų užrašų parankinė knyga. mančesterizmas, Mančesterio mokykla — XIX a. 4 dešimtmečio pram. buržuazijos ek. politikos srovė, atsiradusi D. Britanijos mieste Mančesteryje (Manchester); gynė laisvąją prekybą, kritikavo bet kokį valstybės kišimąsi į ekonominį šalies gyvenimą. makroekonòmika [↗ makro… + ↗ ekonomika]: 1. visuomeninis ūkis visuminio visuomeninio produkto reprodukcijos ir ek. augimo požiūriu; 2. ek. tyrimų metodas visuomeninio ūkio socialiniams ekonominiams procesams apibendrinti. lavsãnas [rus. lavsan], poliesterinio pluošto, gaminamo TSRS, prek. pavadinimas. krizė [gr. krisis — sprendimas, nuosprendis, baigtis]: 1. persilaužimas, sunki pereinamoji būklė; 2. med. ryškus ligos lūžis, kai ligoniui staiga krinta pakilusi temperatūra; 3. stiprių skausmų priepuolis, pvz., inkstų Δ; 4. kapitalistinio reprodukcijos ciklo fazė, einanti po pakilimo — ek. sutrikimas, smukimas; 5. klasinėje visuomenėje — visuotinis nepasitenkinimas ir pasipiktinimas šalyje esama padėtimi; 6. dalinis arba visiškas vyriausybės atsistatydinimas, žlugus jos politikai arba iškilus nesutarimams tarp valdančiųjų partijų arba tarp ministrų. kretinas [pranc. crétin — idiotas, silpnaprotis]: 1. sergantis kretinizmu; 2. niek. kvailys, bukagalvis. kretinizmas [↗ kretinas]: 1. skydliaukės funkcijos nepakankamumo sukeliama liga, kuri reiškiasi protiniu atsilikimu ir kūno proporcijų pakitimu; 2.niek. kvailumas, bukaprotiškumas. korporatyvizmas, socialinė ek. ir teis. doktrina, teigianti, kad visuomenės organizacijos pagrindą turi sudaryti susivienijimai (korporacijos), sukurti ek. šakų pagrindu. korespondeñtas [vok. Korrespondent < lot. correspondeo — atsakau, pranešu]: 1. spaudos, radijo, televizijos bendradarbis, rašantis korespondencijas; 2. tarnautojas, susirašinėjantis įstaigos ar įmonės reikalais su kt. įstaigomis; 3. narys Δ — mokslo draugijos ar įstaigos (ypač mokslų akademijos) narys, neturintis visų tikrojo nario (akademiko) teisių; 4. ek. asmuo arba įstaiga, atliekanti finansinius, komercinius pavedimus kt. asmeniui arba įstaigai. kooperãcija [lot. cooperatio — bendradarbiavimas]: 1. teisiškai įforminti savitarpio pagalbos susivienijimai, į kuriuos yra susijungę darbininkai, smulkieji gamintojai, tarnautojai dėl bendrų ek. veiklos tikslų; 2. pavienių darbuotojų, jų kolektyvų ar ištisų nacionalinių ūkių suderinta veikla, kooperacinis, susijęs su kooperacija, atliekamas bendromis jėgomis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai