Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Voliuntarizmas

voliuntarizmas [lot. voluntarius – savanoris]: 1. filos. kryptis, valią laikanti vieninteliu pažinimą ir tikrovę tvarkančiu veiksniu; 2. pažiūros ir principai, pagal kuriuos veikiama savavališkai, menkai atsižvelgiant į galimybes ir objektyvias sąlygas.

Vitalizmas

vitalizmas [lot. vitalis — gyvybinis, gyvenimo]: filos. ir biol. koncepcija, teigianti, kad organizmuose esąs ypatingas, nematerialus pradas — gyvybinė, kuriamoji jėga, sąlygojanti jų vystymąsi; energija, gyvybingumas.

Vedanta

vedánta [skr. vēdānta — Vedų pabaiga], viena iš 6 ortodoksinių indų filos. sistemų,

Vedos

vèdos [skr. vēda — žinojimas; šventi tekstai], seniausieji indų raštijos tekstų rinkiniai, sudaryti iš eiliuotų ir prozinių, religinių ir pasaulietinių tekstų (tikėjimo tiesų, apeigų ir papročių aprašymų, giesmių, teol. ir filos. traktatų).

Vaišešika

vaišèšika [skr. višeša — ypatingas], viena iš 6 ortodoksinių indų filos. sistemų.

Universumas

univèrsumas [lot. universum]: 1. filos. visata, visybė, pasaulis; 2. log. objektų, kurie tiriami tam tikros teorijos pagrindu ir tik jos priemonėmis, sritis.

Upanišados

upanišãdos [skr. slaptas mokslas], sen. indų rel. filos. traktatai.

Universalijos

universãlijos [lot. universalia — visuotinės, bendros], filos. bendrosios sąvokos.

Transcendentalus

transcendentalìzm‖as, filos. doktrina, pripažįstanti apriorinių pažinimo formų buvimą; ~ui pradžią davė I. Kanto, F. V. Šelingo transcendentinė filosofija.

Transcendentinis

transcendeñtinis [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — peržengiantis]: 1. filos. esantis anapus kokios nors sferos, anapus pasaulio; neprieinamas patyrimui; I. Kanto filosofijoje — esantis už sąmonės ir pažinimo ribų („daiktas pats savaime”); 2. mat. ↗ transcendentus.