džainizmas [skr. džaina < džina— nugalėtojas], indų rel. ir filos. sistema; būdinga asketizmas, draudimas kenkti gyvai būtybei; labiausiai paplitęs tarp prekybininkų ir amatininkų.
|
||||
džainizmas [skr. džaina < džina— nugalėtojas], indų rel. ir filos. sistema; būdinga asketizmas, draudimas kenkti gyvai būtybei; labiausiai paplitęs tarp prekybininkų ir amatininkų. dogmà [gr. mokymas, teiginys, nuomonė]: 1. sen. Graikijoje — iš pradžių polių valdžios nutarimas, vėliau filos. mokyklos tezė, privaloma tos mokyklos šalininkams; 2. teol. kanonizuotas tikėjimo teiginys, skelbiamas tikintiesiems kaip nediskutuotina ir nekritikuotina tiesa; 3. teiginys, nuomonė, teorija, be įrodymų ar praktinio patikrinimo laikoma neginčijama tiesa. disteleològija [↗ dis… + gr. telos — tikslas + ↗ …logija], filos. teorija, neigianti pasaulio vystymosi tikslingumą, o atsitiktinumą, chaosą laikanti vystymosi pagrindu. determinizmas [↗ determinuoti], filos. teorija, teigianti esant visuotinį dėsningą ir objektyvų tikrovės reiškinių priežastinį sąlygotumą. babuvizmas [pranc. babouvisme], G. Babefo (Babeuf; 1760—97) skelbta filos. doktrina, siejanti utopinio komunizmo ir klasių kovos idėjas. atribùtas [lot. attributum — tai, kas skirta, duota]: 1. filos. esminė, būtina objekto savybė, be kurios objektas neegzistuoja; Aristoteliui — akcidencijos priešybė; 2. esminis arba specifinis daikto, reiškinio požymis arba ženklas; 3. lingv. pažyminys. aristotelizmas: 1. Aristotelio (gr. Aristotelēs, 384— 322 pr. m. e.) filos. doktrina; 2. filos. kryptis, kuriai pradžią davė Aristotelio filosofija. areopagitikai, 4 rel. filos. traktatai ir 10 laiškų, kuriuose išdėstytos susistemintos krikščionių bažnyčios doktrinos; buvo priskiriami pirmajam Atėnų vyskupui Dionisijui Areopagitui (Dionysios Areopagita), gyvenusiam I a.; įrodyta, kad Δ parašyti ne anksčiau kaip V a. II pusėje. a priori [lot. iš pat pradžių]: 1. iš anksto, nepažinus faktų; 2. filos. žinios iki patyrimo ir nepriklausančios nuo jo. apriorizmas [↗ a priori], filos. pažiūra, skelbianti, kad pažinimas nepriklauso nuo patyrimo, kad teiginius apie tikrovę galima pagrįsti be patyrimo. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai