hėgelizmas, vok. filosofo G. Hėgelio (Hegel; 1770—1831) sukurta filos. sistema ir ją plėtojanti idealistinė filosofija.
|
||||
hėgelizmas, vok. filosofo G. Hėgelio (Hegel; 1770—1831) sukurta filos. sistema ir ją plėtojanti idealistinė filosofija. gnosticizmas [gr. gnōstikos — pažįstantis], rel. filos. srovė, jungusi ankstyvosios krikščionybės idėjas su Rytų (sen. persų, sirų) mitologija, žydų teologija, platonizmu, stoicizmu, neopitagorizmu. gandizmas [pagal kūrėjo M. K. Gandžio (1869—1948) pavardę], Indijos nacionalinio išsivadavimo judėjimo ideologijos polit., rel. ir filos. doktrina; pagrindinės idėjos: pasyvaus priešinimosi taktika; klasinės taikos siekimas; patriarchalinių kaimo santykių idealizavimas. tunkcionalizmas [↗ funkcija]: 1. XX a. moderniosios architektūros kryptis, pagrįsta funkcinio tikslingumo estetika; 2. psichol. teorija, aiškinanti organizmo funkcionavimą aplinkoje; 3. filos. koncepcija, didžiausią reikšmę teikianti funkcijos sąvokai ir funkcinę priklausomybę laikanti lemiama. filosofúoti: 1. nagrinėti filos. problemas; 2. kalboje nukrypti į abstrakčias temas, nereikalingus samprotavimus. fenomenològija [gr. phainomenon — esantis, pasirodantis + ↗ …logija]: 1. filos. disciplina, atliekanti jutiminio pažinimo kritikos funkciją, tirianti sąmonės raidą nuo jutimiškumo iki absoliutaus žinojimo; 2. psichol. šaka, tirianti psichinius fenomenus; 3. idealistinės filosofijos kryptis, tirianti sąmonę, kaip intuityvų esmių stebėjimą, intencionalumą; kūrėjas E. Huserlis (1859—1938, Vokietija). fenomenalizmas, filos. koncepcija, tiesioginiu pažinimo objektu laikanti tik reiškinius (fenomenus) ir neigianti daiktų esmės pažinimą. fatalizmas [↗ fatalus], filos. ir rel. pažiūra, aiškinanti, kad viskas pasaulyje yra iš anksto nulemta antgamtinių jėgų. fadzià [kinų k. įstatymininkai], sen. kinų polit. minties filos. kryptis, siekusi sustiprinti imperatoriaus valdžią ir sukurti despotišką valstybę; susidarė IV a. pr. m. e. energetizmas [↗ energija], filos. pažiūra, visus gamtos reiškinius aiškinanti energijos kitimu; skelbė V. Ostvaldas (1853—1932, Vokietija), E. Machas (1838—1916, Austrija). |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai