Fiziologijos Terminai | Terminai.lt

Iradiacija

iradiãcija [lot. irradio — skleidžiu spindulius, spindžiu]: 1. fiz. optinė apgaulė — šviesus daiktas atrodo didesnis negu yra; 2. fiziol. jaudinimo arba slopinimo plitimas centrinėje nervų sistemoje; 3. med. skausmo jutimo išplitimas už pažeisto organo ar jo dalies ribų.

Interoreceptoriai

interorecèptoriai [↗ interorecepcija], receptoriai, priimantys organizmo vidaus terpės dirgiklių energiją; yra audiniuose ir vidaus organuose; teikia centrinei nervų sistemai informaciją apie vidaus organų ir fiziol. sistemų veiklą.

Infuzija

infùzija [lot. infusio — įleidimas, įtekėjimas], didelio kiekio skysčio (fiziol. tirpalo, kraujo pakaitalo, gliukozės) įleidimas į veną arba po oda.

Indukcija

indùkcija [lot. inductio — paskatinimas, įvedimas]: 1. log. samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių; 2. mat. įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo išvados, teisingos sveikojo skaičiaus n atveju, prie išvados, teisingos skaičiaus atveju; 3. fizikinio reiškinio sužadinimas išorinėmis magnetinėmis elektromagnetinėmis jėgomis; 4. fiziol. jaudinimo ir slopinimo sąveika nerviniame centre: atsiradęs jaudinimas sukelia slopinimą (neigiamoji Δ), atsiradęs slopinimas — jaudinimą (teigiamoji Δ).

Indiferentinis

indifereñt‖inis, ~iškas [↗ indiferentas]: 1. abejingas, nesidomintis, neveiklus, nepaveikus; 2. chem. sunkiai reaguojantis; 3. fiziol. nepasiduodantis poveikiui, nedalyvaujantis, pvz., Δ dirgiklis (organizmo išorinės aplinkos arba vidaus veiksnys, ppr. nesukeliantis nesąlyginio reflekso).

Homeostazė

homeostãzė [↗ homeo… + gr. stasis — stovėjimas], fiziol. organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminis pastovumas (visuma prisitaikomųjų reakcijų, kad nekistų kūno temperatūra, kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje ir pan.).

Hipnotikai

hipnòtikai [gr. hypnōtikos — migdomasis], migdomieji vaistai; slopina centrinę nervų. sistemą ir sukelia būseną, panašią į fiziol. miegą.

Hipochromija

hipochròmija [↗ hipo… + gr. chrōma — spalva]: 1. silpnesnis dažymasis; 2. fiziol. sumažėjęs hemoglobino kiekis eritrocituose.

Funkcija

fùnkcija [lot. functio — atlikimas, veikla]: 1. pareigos, veiklos sritis; paskirtis; 2. mat. taisyklė, kuri kiekvienam vienos aibės elementui priskiria vieną arba kelis kitos aibės elementus; priklausomas kintamasis dydis, t.y. dydis, kuris kinta, kintant kitam dydžiui, vadinamam argumentu; 3. fiziol. organizmo dalies specialioji veikla; 4. log. struktūra su keliais kintamaisiais, kuriuos pakeitus konkrečiomis sąlygomis, gaunamas log. teiginys; 5. muz. elemento vaidmuo kūryboje; dažn. akordo reikšmė dermėje (tonacijoje), jo santykis su kitais dermės akordais (harmoninė funkcija).

Fitotronas

fitotrònas [↗ fito… + gr. thronos — buvimo vieta], dirbtinio klimato kamera (kamerų kompleksas) arba šiltnamis augalų fiziol. funkcijoms tirti.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,003
Konvergencija - peržiūrėta 5,156
Transcendencija - peržiūrėta 4,938
Kulminacija - peržiūrėta 4,355
Christianizacija - peržiūrėta 4,344
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,192
Pediatras - peržiūrėta 3,659
Postilė - peržiūrėta 3,096
Tambūras - peržiūrėta 3,026
Charakteristika - peržiūrėta 2,011
Refleksija - peržiūrėta 1,968
Ftiziatras - peržiūrėta 1,831
Adapteris - peržiūrėta 1,727
Koliažas - peržiūrėta 1,610
Libido - peržiūrėta 1,508

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z