Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tambūras

támbūras [pranc. tambour]: 1. nedidelis priestatas prie statinio išorinių durų arba nedidelė patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti; 2. tokios pat paskirties uždara aikštelė glžk. vagono gale; 3. nedidelė patalpa laivo denyje, atitverianti liukus į mašinų skyrių, keleivių patalpas nuo tiesioginio oro, drėgmės poveikio; 4. archit. apskritas arba daugiakampis kupolo pagrindas.

šlagbaumas

šlagbáumas [vok. Schlagbaum], užkardas — pakeliama kartis, kuria užtveriama glžk. pervaža arba kelias.

Semaforas

semafòras [pranc. sémaphore < gr. sēma – ženklas + phoros – nešantis]: 1. stacionarus signalinis glžk. įtaisas, sudarytas iš metalinio stiebo, 1–3 judamų signalinių sparnų ir signalinių žiburių su spalvotais stiklais; leidžia arba draudžia važiuoti traukiniams; 2. regimosios signalizacijos būdas tarp laivų arba tarp jų ir kranto vėliavomis, žibintais, kitokiais signalų įtaisais.

Rampa

rámpa [pranc. rampe]: 1. teat. žemas barjeras pagal avansceną, nuo žiūrovų užstojantis į sceną nukreiptus apšvietimo prietaisus; 2. įrenginys su nedideliu nuolydžiu susisiekti tarp 2 skirtingų lygmenų, pvz., metropoliteno traukiniams pervažiuoti nuo žemės paviršiaus į tunelį, kroviniams ant glžk. platformos užkelti, pervažiuoti iš vieno automobilių kelio į kitą skirtingų lygmenų sankryžoje.

Platforma

platfòrma [pranc. plate-forme < plate — plokščia + forme — forma]: 1. atviras metalinis glžk. vagonas su žemomis nuleidžiamomis šoninėmis ir galinėmis sienelėmis, kurių viršus tvirtinamas užraktais, arba visai be sienelių; 2. atvira sunkvežimio, priekabos arba puspriekabės krovinių dėžė; 3. pakili aikštelė, pvz., išilgai bėgių kelio glžk. stotyje; nedidelė glžk. stotis; 4. geol. tektoniškai palyginti neaktyvi, stangri Žemės plutos sritis; litosferos struktūros elementas; 5. ištisinis storas avalynės padas; 6*. polit. partijos, grupės praktinė programa, artimiausi uždaviniai.

Piketas

pikètas [pranc. piquet]: 1. kar. nedidelis postovio saugos būrys, užkarda arba lauko sargyba; 2. grupė streikininkų, budinčių prie įmonės vartų ir nepraleidžiančių į darbą streiklaužių; 3. geod. taškas, kurio aukštis nustatomas niveliuojant; 4. senovinis kortų lošimas; 5. glžk. linijų ilgio vienetas; TSRS Δ lygus 100 m.

Pakhauzas

pãkhauzas [vok. Packhaus], uždaras sandėlis kroviniams, prekėms saugoti prie muitinių, glžk. stočių ar uostuose.

Manevruoti

manevrúoti: 1. daryti manevrą, manevrus; 2. glžk. važinėti lokomotyvais, stumdyti vagonus stoties keliais, sustatant traukinius, skirstant vagonus; 3. apeiti kliūtis, laviruoti; 4*. veikti aplinkiniais keliais, išsisukinėti; 5*. sumaniai vadovauti, pertvarkant, perrikiuojant turimas priemones, galimybes.

Magistralė

magistrãlė [lot. magistralis — svarbiausias], bet kuri svarbiausia komunikacijos linija kitų antraeilių linijų atžvilgiu, pvz., intensyvaus eismo glžk. linija, automobilių kelias ar gatvė, vandentiekio, el. perdavimo, ryšių pagr. linija.

Lokomotyvas

lokomotỹvas [pranc. locomotive < lot. locus — vieta + motio — judėjimas], traukos įrenginys glžk. vagonams tempti su šiluminiu (garo mašina, vidaus degimo varikliu, dujų turbina), elektriniu varikliu.