|
-> zonà [gr. zōnē — juosta]: 1. mat. rutulio paviršiaus juosta, esanti tarp 2 lygiagrečių apskritimų; 2. geogr. žemynų skirstymo terit. vienetas — geogr. juostos dalis, sąlygojama šilumos ir drėgmės derinio; 3. tam tikras plotas, rajonas, turintis adm., geogr. ar kt. bendrybių, pvz., pasienio Δ; 4. vieta, kurioje vyksta tam tikri reiškiniai, kuri turi tam tikrų ypatybių; pvz., tylos Δ (joje negirdimas stiprus garsas), branduolinio reaktoriaus aktyvioji Δ (joje vyksta valdomoji branduolinė reakcija); 5. kristalografijoje — kristalo sienų, susikertančių lygiagrečiomis briaunomis, visuma.
vikãrin‖is [lot. vicarius — ką nors pakeičiantis, pavaduojantis], ~ės rūšys — sistematiškai artimos augalų ir gyvūnų rūšys, turinčios atskirus arealus (geogr. vikariatai) arba paplitusios to paties arealo tam tikrose dalyse, kur skirtingos ekologinės sąlygos (ekologiniai vikariatai).
transkripcija [lot. transcriptio – perrašymas], lingv.: 1. kalbos elementų (garsų, fonemų) tikslus užrašymas spec. raštu, naudojant dirbtines ar iš kt. abėcėlių paimtas raides, diakritinius ženklus, pvz., „[k`ir·zdawō]“ – kirsdavo; 2. kt. kalbų tikrinių vardų, geogr. pavadinimų ir mokslo terminų perteikimas savos kalbos raidėmis; 3. muz. kūrinio pritaikymas kitokiam atlikimui, negu jis parašytas; Δ yra laisvesnė už aranžuotę (gali būti labiau nutolusi nuo originalo); 4. biol. gen. informacijos (esančios dezoksiribonukleino rūgšties azotinių bazių sekoje) perrašymas – ribonukleino rūgšties molekulės.
toponìmija [topos + gr. onyma — vardas], lingv. tikriniai vietų ir kt. geogr. objektų vardai; vietovardžiai.
-> šèlfas [angl. shelf — lentyna], geogr. seklus jūros arba vandenyno dugno pakraštinis ruožas, juosiantis žemynus, giliau pereinantis į žemyninį šlaitą.
subtròpikai [↗ sub… + ↗ tropikai], subtropinės geogr. juostos.
subtròpinis [↗ sub… + ↗ tropinis], esantis netoli atogrąžų (tropikų), priklausantis geogr. juostai, esančiai tarp atogrąžų (tropinės) juostos ir vidutinių platumų juostos.
subkontineñtas [↗ sub… + ↗ kontinentas], žemyno dalis, turinti ryškias geogr. ribas ir savitas geogr. sąlygas.
sociogeogrãfija [lot. societas — visuomenė + ↗ geografija], sociologinė teorija, aiškinanti, kad geogr. padėtis sąlygojanti tautų, kultūrų raidą, bruožus.
-> rektasceñsija [lot. rectus — tiesus, status + ascensio — užkopimas], astr. koordinatė (kampas tarp pavasario lygiadienio taško ir šviesulio deklinacijų apskritimo susikirtimo su dangaus pusiauju taško), analogiška geogr. ilgumai.
|
|
Naujausi komentarai