|
-> erùpcin‖is: 1. geol. susidaręs iš auštančios ir stingstančios magmos (Žemės plutoje) arba lavos (Žemės paviršiuje), pvz., ~ės uolienos; 2. astr. susijęs su erupcija kosm. kūno paviršiuje, pvz., ~ė žvaigždė (kintamoji žvaigždė, kurios spindesys kinta dėl erupcijų).
erà [lot. aera]: 1. metų skaičiavimo sistema; pradinis momentas ppr. būna koks svarbus įvykis, pvz., naujoji, arba mūsų, Δ skaičiuojama nuo Kristaus gimimo; 2. didelis ist. laikotarpis, kuris iš esmės skiriasi nuo ankstesniojo; 3. geol. žemės ir org. pasaulio raidos laikotarpis, per kurį susiklostė geol. grupės uolienos; eono dalis.
erãtin‖is [lot. erraticus — klaidžiojantis], geol. įneštas, atsidūręs, nuklydęs, pvz., ~iai rieduliai (toli ledyno nunešti rieduliai, susidarę iš uolienų, kurių nėra jų nugulimo vietoje).
epochà [gr. epochē — sustojimas], gamtos, visuomenės raidos laikotarpis, turintis kokių nors būdingų bruožų: 1. geol. Žemės ir org. pasaulio raidos etapas, per kurį susiklostė geol. skyriaus uolienos; geol. periodo dalis; 2. astr. momentas, nuo kurio skaičiuojamas laikas arba kurį atitinka kintami astr. dydžiai, pvz., žvaigždžių koordinatės; 3. stoicizme ir skepticizme — susilaikymas nuo sprendimų.
-> epigenètinis, geol. susidaręs dėl kokių nors antrinių (vėliau įvykusių) procesų.
epigenèzė [↗ epi… + ↗ genezė]: 1. teorija, teigianti, kad organizmų embrioninio vystymosi metu iš bestruktūrės masės atsiranda ir progresyviai diferencijuojasi naujos struktūros, susidaro organai; 2. geol. uolienų ir mineralų antrinis kitimas, kuris vyksta nedidelio slėgio ir panašios kaip Žemės paviršiuje temperatūros sąlygomis.
epeirogèninis [ēpeiros + ↗ …geninis], geol. svyruojamasis, pvz., Δ judesys (lėtas vertikalus Žemės plutos judesys).
eònas [lot. aeon < gr. aiōn — amžius]: 1. gnosticizme— dievybės emanacija, jėgos, kylančios iš dievybės; 2. Žemės geol. istorijos laikotarpis, apimantis kelias eras, per kurį susidarė kelių geol. grupių uolienų kompleksas.
eocènas [gr. ēō(s) — aušra + kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros paleogeno periodo vid. epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius.
-> endogènin‖is [↗ endo… + ↗ …geninis], geol. vidinės kilmės, sukeliamas vidinių priežasčių, pvz., žemės ~ius procesus sukelia Žemės vidinės, arba ~ės, jėgos.
|
|
Naujausi komentarai