Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Elektrometrija

elektromètrija [↗ elektro… + ↗ …metrija]: 1. elektrinių matavimų visuma; 2. geol. elektrinė žvalgyba — geofizinis žvalgybos ir paieškų metodas, pagrįstas uolienų el. srovės lauko tyrimu.

Ekstruzinis

ekstrùzin‖is [↗ ekstruzija]: 1. susijęs su ekstruzija; 2. geol. susidaręs, auštant ir kristalizuojantis lavai, išspaustai (bet ne išsiliejusiai) iš vulkanų į Žemės paviršių, pvz., ~ės uolienos.

Efuzija

efùzija [lot. effusio — išsiliejimas, ištekėjimas]: 1. lėtas dujų ištekėjimas pro mažas skylutes; 2. geol. skystos lavos išsiliejimas iš vulkano į Žemės paviršių.

Efuzinis

efùzin‖is [↗ efuzija], geol. susidaręs, auštant ir kristalizuojantis lavai, išsiliejusiai iš vulkanų į Žemės paviršių, pvz., ~ės uolienos.

Dolomitizacija

dolomitizãcija, geol. kalcio karbonato (aragonito arba kalcito) virtimas dolomitu, veikiant požeminiam vandeniui arba hidroterminiams tirpalams.

Dinamometamorfizmas

dinamometamorfizmas [↗ dinamo… + ↗ metamorfizmas], geol. struktūrinis ir mineralinis uolienų kitimas raukšlėdaros metu, daugiausia dėl didelio slėgio.

Diatremos

diatrèmos [gr. diatrēma — anga, skylė], geol. kanalai, pramušti Žemės plutoje vulkaninių dujų sprogimų ir pripildyti uolienų nuolaužų.

Diapirizmas

diapirizmas [gr. diapeirō — persmeigiu], geol. plastiškų uolienų (druskų, gipso), judančių iš didesnio į mažesnio slėgio vietas, sluoksnių išsigaubimas ir juos gaubiančių uolienų sluoksnių pradūrimas.

Devonas

devònas [pagal Anglijos Devono (Devon) grafysės pavadinimą], Žemės geol. istorijos paleozojaus eros IV periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema.

Detritas

detritas [lot. detritus — sutrintas): 1. vandenyje skendinti arba vandens baseino dugne nugulusi org. medžiaga, susidedanti iš gyvūnų ir augalų liekanų; 2. geol. nuosėdose arba nuosėdinėse uolienose esančios organogeninės nuotrupos, pvz., kaulinis Δ, augalinis Δ.