Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Deskvamacija

deskvamãcija [lot. desquamo — nuimu žvynus]: 1. geol. uolienų paviršiaus skeldėjimas žvynais dėl staigių temperatūros svyravimų; lukštenimasis; 2. odos epitelio ląstelių lupimasis; pleiskanojimas.

Depresija

deprèsija2 [lot. depresus — žemas, esantis žemai]: 1. geomorf. plačia reikšme — bet kokia Žemės paviršiaus dubuma, siaura reikšme — įduba ar duburys, kurio dugnas yra žemiau jūros lygio, pvz., Mirties slėnys JAV; 2. geol. Žemės plutos tektoninė įduba, kurioje susiklostė ar klostosi nuosėdos; 3. astr. kosm. kūno, pvz., planetos, paviršiaus įduba (loma), esanti žemiau tam tikro sąlyginio paviršiaus lygio.

Defliacija

defliãcija [lot. deflatio — nupūtimas]: 1. pinigų kiekio, viršijančio prekių cirkuliacijos ir mokėjimų poreikius, išėmimas iš apyvartos; 2. geol. dūlėsių (dulkių, smėlio) išpustymas iš mechaniškai dūlančių uolienų.

Daika

dáika [angl. dike, dyke — užtvara, akmeninė siena], geol. aplinkines uolienas nuožulniai kertantis geol. kūnas, kurio priešinės sienelės beveik lygiagrečios.

Bomba

bòmba [pranc. bombe]: 1. sprogstamasis sviedinys, metamas iš lėktuvo, arba bet koks sprogstamasis užtaisas; 2. geol. sustingusios lavos gabalas, vulkano išsiveržimo produktas; vulkaninė Δ.

Blokas

blòkas2 [angl. block]: 1. stambus konstrukcinis elementas iš gamtinės (akmens) arba dirbtinės statybinės medžiagos, pvz., betono Δ, keramikos Δ; 2. mechanizmo, įrenginio, aparato tos pačios paskirties vienodų ar skirtingų elementų junginys, mazgas, pvz., energetinis Δ, variklio cilindrų Δ; tos pačios paskirties patalpų ar pastatų grupė, pvz., laboratorijų Δ; 3. iš eilės surinkti, susiūti arba suklijuoti knygos lapai, parengti įrišti; 4. smulkūs daiktai (lakštai, prekės), sujungti, supakuoti į stambesnį vienetą; 5. geol. iškilusi, nugrimzdusi ar horizontaliai pasistūmėjusi Žemės plutos tektoninė struktūra; 6. pastovai, ant kurių dedamas laivas statykloje, valtys denyje, smulkūs laivai krante; 7. savarankiškas kasybos darbų ruožas, baras; 8. techn. blokavimo aparatas, įtaisas; 9. sportininkų gynybinis judesys, užtvara, neleidžianti laisvai veikti varžovui, skrieti kamuoliui.

Blokdiagrama

blokdiagramà [↗ blokas2 + ↗ diagrama], rėmais apibrėžta Žemės paviršiaus sklypo perspektyvinis vaizdas su to sklypo Žemės plutos geol. pjūviu.

Biozona

biozonà [↗ bio… + ↗ zona], geol. uolienų sluoksnis, kuriame randama vieno sistematinio rango (rūšies, šeimos) išnykusių organizmų liekanų.

Batolitas

batolitas [bathos + ↗ …litas], geol. magminių uolienų masyvas, įsiterpęs į Žemės plutos raukšlėtus nuosėdinius sluoksnius.

Baseinas

basenas [pranc. bassin — dubuo, rezervuaras]: 1. sausumos plotas, iš kurio požeminiai ir žemės paviršiaus vandenys suteka į kurią nors upę (upės Δ), ežerą (ežero Δ) arba jūrą (jūros Δ); 2. žemyno plotai, neturintys nuotėkio į vandenyną, pvz., nenutekamas Δ, vidinio nuotėkio Δ; 3. geol. Žemės plotas, kuriame yra kokios nors naudingosios iškasenos telkinių, pvz., geležies rūdos Δ; 4. atviras arba dengtas dirbtinis vandens telkinys dekoratyviniams, technikos, sporto arba kt. reikalams.