deskvamãcija [lot. desquamo — nuimu žvynus]: 1. geol. uolienų paviršiaus skeldėjimas žvynais dėl staigių temperatūros svyravimų; lukštenimasis; 2. odos epitelio ląstelių lupimasis; pleiskanojimas.
|
||||
deskvamãcija [lot. desquamo — nuimu žvynus]: 1. geol. uolienų paviršiaus skeldėjimas žvynais dėl staigių temperatūros svyravimų; lukštenimasis; 2. odos epitelio ląstelių lupimasis; pleiskanojimas. deprèsija2 [lot. depresus — žemas, esantis žemai]: 1. geomorf. plačia reikšme — bet kokia Žemės paviršiaus dubuma, siaura reikšme — įduba ar duburys, kurio dugnas yra žemiau jūros lygio, pvz., Mirties slėnys JAV; 2. geol. Žemės plutos tektoninė įduba, kurioje susiklostė ar klostosi nuosėdos; 3. astr. kosm. kūno, pvz., planetos, paviršiaus įduba (loma), esanti žemiau tam tikro sąlyginio paviršiaus lygio. defliãcija [lot. deflatio — nupūtimas]: 1. pinigų kiekio, viršijančio prekių cirkuliacijos ir mokėjimų poreikius, išėmimas iš apyvartos; 2. geol. dūlėsių (dulkių, smėlio) išpustymas iš mechaniškai dūlančių uolienų. dáika [angl. dike, dyke — užtvara, akmeninė siena], geol. aplinkines uolienas nuožulniai kertantis geol. kūnas, kurio priešinės sienelės beveik lygiagrečios. bòmba [pranc. bombe]: 1. sprogstamasis sviedinys, metamas iš lėktuvo, arba bet koks sprogstamasis užtaisas; 2. geol. sustingusios lavos gabalas, vulkano išsiveržimo produktas; vulkaninė Δ. blòkas2 [angl. block]: 1. stambus konstrukcinis elementas iš gamtinės (akmens) arba dirbtinės statybinės medžiagos, pvz., betono Δ, keramikos Δ; 2. mechanizmo, įrenginio, aparato tos pačios paskirties vienodų ar skirtingų elementų junginys, mazgas, pvz., energetinis Δ, variklio cilindrų Δ; tos pačios paskirties patalpų ar pastatų grupė, pvz., laboratorijų Δ; 3. iš eilės surinkti, susiūti arba suklijuoti knygos lapai, parengti įrišti; 4. smulkūs daiktai (lakštai, prekės), sujungti, supakuoti į stambesnį vienetą; 5. geol. iškilusi, nugrimzdusi ar horizontaliai pasistūmėjusi Žemės plutos tektoninė struktūra; 6. pastovai, ant kurių dedamas laivas statykloje, valtys denyje, smulkūs laivai krante; 7. savarankiškas kasybos darbų ruožas, baras; 8. techn. blokavimo aparatas, įtaisas; 9. sportininkų gynybinis judesys, užtvara, neleidžianti laisvai veikti varžovui, skrieti kamuoliui. blokdiagramà [↗ blokas2 + ↗ diagrama], rėmais apibrėžta Žemės paviršiaus sklypo perspektyvinis vaizdas su to sklypo Žemės plutos geol. pjūviu. biozonà [↗ bio… + ↗ zona], geol. uolienų sluoksnis, kuriame randama vieno sistematinio rango (rūšies, šeimos) išnykusių organizmų liekanų. batolitas [bathos + ↗ …litas], geol. magminių uolienų masyvas, įsiterpęs į Žemės plutos raukšlėtus nuosėdinius sluoksnius. basenas [pranc. bassin — dubuo, rezervuaras]: 1. sausumos plotas, iš kurio požeminiai ir žemės paviršiaus vandenys suteka į kurią nors upę (upės Δ), ežerą (ežero Δ) arba jūrą (jūros Δ); 2. žemyno plotai, neturintys nuotėkio į vandenyną, pvz., nenutekamas Δ, vidinio nuotėkio Δ; 3. geol. Žemės plotas, kuriame yra kokios nors naudingosios iškasenos telkinių, pvz., geležies rūdos Δ; 4. atviras arba dengtas dirbtinis vandens telkinys dekoratyviniams, technikos, sporto arba kt. reikalams. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai