Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pjezometrinis

pjezomètrinis [↗ pjezo… + gr. metreō — matuoju], geol. susijęs su slegiamo požeminio vandens sluoksniu, pvz., Δ horizontas.

Piroklastinis

piroklãstin‖is [↗ piro… + gr. klastos — sudaužytas], geol. ~ė medžiaga — vulkanų išsiveržimo metu susidariusių uolienų nuolaužų, nuotrupų, dulkių nuogulos.

Petrologija

petrològija [↗ petro… + ↗ …logija]: 1. ↗ petrografija; 2. mokslas, tiriantis magminių ir metamorfinių uolienų sudėtį, geol. savybes ir kilmę

Permas

pèrmas [pagal Permės gubernijos pavadinimą]. Žemės geol. istorijos paleozojaus eros paskutinis periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema.

Periodas

periòdas [gr. periodos — apėjimas, judėjimas ratu], laikotarpis, pasikartojantis procesas ir jo trukmė; raidos tarpsnis, turintis būdingų bruožų, skiriančių jį nuo kitų tarpsnių; pasikartojančių objektų grupė: 1. astr. laiko tarpas, per kurį pasikartoja periodinio proceso, pvz., planetos arba palydovo sukimosi apie ašį, visos fazės; 2. geol. Žemės ir org. pasaulio vystymosi etapas; geochronologinės skalės vienetas; 3. kurio nors pasikartojančio vyksmo trukmė, pvz., virpesių periodas — laiko tarpas tarp dviejų viena po kitos einančių sistemos būsenų, kai pasikartoja visos kintančio dydžio reikšmės; 4. lingv. sudėtingas išbaigto turinio ir formos sakinys, prasminiu ir ritminiu intonaciniu atžvilgiu sudėtas iš dviejų priešpriešą sudarančių dalių — kylančios ir krintančios; 5. mažiausia muz. forma; apima 2, kai kada 3 ar daugiau muz. sakinių; būna savarankiškas arba stambesnės muz. formos dalis; 6. mat. periodinės trupmenos Δ — pasikartojanti skaitmenų grupė; periodinės funkcijos Δ — skaičius, kurio kartotiniais keičiant argumento reikšmę, funkcijos reikšmės nekinta.

Peneplenizacija

peneplenizãcija, geol. ilgalaikis kalnų irimas dėl denudacijos palyginti ramiu tektoniniu laikotarpiu; peneplenos formavimasis.

Paragenezė

paragenèzė [↗ para… + ↗ …genezė], geol. tų pačių mineralų arba uolienų grupių susidarymas Žemės plutoje vienu metu arba nuosekliais etapais, vykstant tam pačiam procesui.

Paleogenas

paleogènas [↗ paleo… + ↗ …genas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros I periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema.

Paleogeografija

paleogeogrãfija [↗ paleo… + ↗ geografija], mokslas, tiriantis Žemės geol. praeities geogr. sąlygas.

Paleomagnetizmas

paleomagnetizmas [↗ paleo… + ↗ magnetizmas], geol. uolienų savybė susidarymo metu įmagnetėti dėl Žemės magn. lauko poveikio ir išlikti įmagnetėjusioms neribotą laiką.