Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Okeanologija

okeanològija [↗ okeanas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis jūrų ir vandenynų fiz., chem., geol. ir biol. procesus.

Neptūnizmas

neptūnizmas [↗ Neptūnas], geol. hipotezė, teigianti, kad uolienos susidarė iš vandenyje išsiskyrusių arba mechaniškai nusėdusių nuosėdų.

Neogenas

neogènas [↗ neo… + ↗ …genas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros II periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema.

Muida

mùida [vok. Mulde — gelda, įduba]: 1. plieninė, ppr. lieta, dėžė įkrovai į plieno lydymo krosnį krauti; 2. metalinė forma ketaus luitams iš skysto metalo lieti; 3. geol. plati uždara Žemės plutos tektoninė įduba (dažn. ovali), kurios sluoksniai sudaro sinklininę raukšlę ir centr. dalyje yra jauniausi.

Molasa

molasà [pranc. mollasse < lot. mollis — minkštas], geol. klastinių uolienų storymė, susiklosčiusi per orogeninį laikotarpį, kai smarkiai dūlėjo kalnai.

Miocenas

miocènas [gr. meion — mažiau + kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros neogeno periodo I epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius.

Mineralizacija

mineralizãcija [↗ mineralas]: 1. geol. mineralų susidarymas; miner. medžiagų telkimasis; 2. org. medžiagų virtimas neorganiniais junginiais; 3. miner. druskų įsiterpimas į augalo ląstelių sieneles, pvz., silicio oksido — į asiūklio, viksvų stiebų ląsteles, kalcio karbonato — į kai kurių dumblių ląsteles.

Mineralizatoriai

mineralizãtoriai, geol. lakios ir chemiškai aktyvios medžiagos, ištirpusios magmoje ir hidroterminiuose tirpaluose; padeda kristalizuotis magminių uolienų mineralams ir rūdoms.

Mikroseisminis

mikroseisminis [↗ mikro… + ↗ seisminis], geol. Δ svyravimas — labai mažos amplitudės Žemės paviršiaus svyravimas, kurį sukelia dažn. egzogeninės priežastys (ciklonai, taifūnai, jūros bangų mūša), kartais žemės drebėjimas.

Mezozojus

mezozòjus [↗ mezo… + gr. zōē— gyvybė], Žemės geol. istorijos IV era; per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė.