Geologijos Terminai | Terminai.lt

Koreliacija

koreliãcija [lot. correlatio — santykiavimas], tarpusavio santykiai, ryšiai, priklausomybė: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — tikimybinė arba statistinė priklausomybė, neturinti griežto funkcinio ryšio; 2. biol. organizmo ląstelių, audinių, organų, sistemų sandaros ir funkcijų tarpusavio priklausomybė; 3. geol. įv. regionų Žemės plutos sluoksnių gretinimas, vienodo amžiaus sluoksnių nustatymas ir jų priskyrimas bendrosios stratigrafinės skalės padaliniams; 4. lingv. dviejų (arba kelių) kalbos elementų ar kategorijų santykis, pagrįstas bendromis ypatybėmis ir specifiniu skiriamuoju požymiu, pvz., Δ tarp dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių.

Korazija

korãzija [lot. corrasio — nuskutimas, nugremžimas, nuzulinimas], geol. mechaninis uolienų irimas nuo vėjo, vandens, ledynų ar slenkančių uolienų nešamų klastinių dalelių zulinimo.

Kontaktas

kontãktas [lot. contactus — palytėjimas], sąlytis: 1. laidžių el. grandinės dalių sąlytis, leidžiantis el. srovei tekėti iš vieno laidininko į kitą; detalė, įtaisas el. grandinės dalims sujungti; 2. geol. įv. kilmės uolienų sąlyčio paviršius arba zona; 3*. žmonių sąlytis; santykių palaikymo, bendravimo, tarpusavio supratimo atvejai.

Konkrecijos

konkrècijos [lot. concretio — suaugimas, sutirštėjimas], geol. susikristalizavusios vietinės kilmės vienarūšių ar įv. miner. komponentų sankaupos uolienose arba dab. nuosėdose; susidaro, susitelkus išsisklaidžiusiems chem. komponentams aplink vieną ar kelis centrus.

Koliuvis

koliùvis [lot. colluvio — susikaupimas, mišinys], geol. uolienų dūlėsiai, nuslinkę šlaitais žemyn (nuobirynai, nuogriuvos, nuošliaužos).

Klivažas

klivãžas [pranc. clivage — skeldėjimas], geol. uolienų skeldėjimas į plonas plokšteles ir prizmes pagal lygiagrečias arba sluoksniuotumui statmenas plokštumas.

Klastinis

klãstin‖is [gr. klastos — sudaužytas], geol. nuotrupinis, pvz., ~ės uolienos (nuosėdinės uolienos, susidedančios iš senesnių uolienų nuotrupų).

Katastrofizmas

katastrofizmas [pranc. catastrophisme < gr. katastrophē — perversmas, sunaikinimas]: 1. viena iš XXa. kultūros, istoriosofijos tendencijų — pesimistinis požiūris į kultūros, civilizacijos ateitį, jų greito žlugimo, katastrofos (dėl vidinės raidos arba išorinių priežasčių) pranašavimas ir šio požiūrio reiškimas literatūroje (ypač poezijoje); 2. teorija, aiškinanti, kad Žemės geol. istorijoje ilgas, palyginti ramias epochas pakeisdavę trumpi katastrofų laikotarpiai.

Katagenezė

katagenèzė [gr. kata — prieš, žemyn + ↗ …genezė]: 1. biol. evoliucijos kryptis — regresyvus organizmų vystymasis, ppr. susijęs su perėjimu prie nejudraus arba slapto, pvz., apvalkale, gyvenimo; 2. geol. Žemės plutos nuosėdinių uolienų fiz. ir chem. kitimas žemoje temperatūroje ir žemame slėgyje.

Karbonatizacija

karbonatizãcija, geol. karbonatų susidarymas Žemės plutoje, veikiant uolienas anglies dioksido prisotintam vandeniui arba hidroterminiams tirpalams, be to, per magmos intruzijų sąveiką su uolienomis.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,003
Konvergencija - peržiūrėta 5,153
Transcendencija - peržiūrėta 4,937
Kulminacija - peržiūrėta 4,354
Christianizacija - peržiūrėta 4,344
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,191
Pediatras - peržiūrėta 3,659
Postilė - peržiūrėta 3,095
Tambūras - peržiūrėta 3,026
Charakteristika - peržiūrėta 2,011
Refleksija - peržiūrėta 1,968
Ftiziatras - peržiūrėta 1,831
Adapteris - peržiūrėta 1,726
Koliažas - peržiūrėta 1,610
Libido - peržiūrėta 1,507

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z