Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Komplanarus

komplanar‖ùs [lot. complanare — sulyginti su žeme], geom. lygiagretus su ta pačia plokštuma; pvz., ~ūs vektoriai.

Kolinearus

kolinear‖ùs [↗ ko… + lot. linea — linija], geom. esantis vienoje tiesėje arba lygiagrečiose tiesėse, pvz., ~ūs vektoriai.

Figūra

figūrà [lot. išvaizda, pavidalas]: 1. išorinis daikto kontūras; pavidalas; 2. žmogaus arba gyvulio kūno sudėjimas, proporcijos; 3. žmogaus arba gyvūno atvaizdas tapyboje, skulptūroje, dekoratyvinėje dailėje; paveikslas, atvaizdas; 4. šachmatų karalius, valdovė, rikis, žirgas arba bokštas; 5. geom. plokštumos arba erdvės taškų (baigtinė ar begalinė) aibė, pvz., taškas, atkarpa, trikampis, kubas; 6. ypatinga kalbos konstrukcija, pasižyminti vaizdiniu ir emociniu raiškumu, pvz., anafora, anakolutas, inversija, metafora; 7. muz. kūrinyje pasikartojanti garsų (melodinė Δ) arba ritminių verčių (ritminė Δ) grupė; 8. šokio judesių kompleksas; šokėjų padėtis, pozicija; 9*. nežinomas (neaiškios reikšmės, nežinomo vaidmens kokiuose nors įvykiuose) asmuo; 10*. svarbus, reikšmingas, žymus, orus žmogus.

Elementarizmas

elementarizm‖as [↗ elementarus], XX a. pr. modernistinės dailės kryptis, geom. abstrakcionizmo atmaina; ~o kūriniai — susikertančių įstrižų linijų kompozicijos.

Ekscentrikas

eksceñtrikas [↗ eks + lot. centrum — centras]: 1. sukamoji diskinė mašinų detalė, kurios sukimosi ašis nesutampa su jos geom. ašimi (yra lygiagreti su ja); 2. astr. deferento centro atžvilgiu tariamajam stebėtojui simetriškas taškas, kuriame, pagal geocentrinę pasaulio sistemą, yra Žemė; 3. cirko artistas, atliekantis efektingus, komiškus numerius, pagrįstus ekscentrikos elementais; 4*. žmogus su keistybėmis, įnoriais; keistuolis.

Ekscentricitetas

ekscentricitètas [vok. Exzentrizität < pranc. excentricité — nutolimas nuo centro < lot. ex — iš už ribų + centrum — centras]: 1. elipsės, hiperbolės, parabolės bet kurio taško atstumo nuo židinio ir atstumo nuo židinį atitinkančios direktrisės santykis; 2. kokio nors ypatingo taško, ašies atstumas nuo kūno geom. centro, ašies, pvz., ekscentriko sukimosi ašies atstumas nuo jo geom. ašies.

Cilindras

cilindras [gr. kylindros]: 1. geom. kūnas, apribotas paviršiaus, kurį sudaro pasirinktai krypčiai lygiagreti tiesė, sukama kokia nors kreive (pvz., apskritimu, elipse) ir dviejų tą paviršių kertančių lygiagrečių plokštumų; ritinys; 2. iš vieno arba abiejų galų uždara vamzdiška detalė, kurios viduje slankioja stūmoklis, pvz., vidaus degimo variklio Δ; 3. aukšta, kieta, ritinio formos vyriška skrybėlė su nedidelėmis kietomis atbrailomis.

Aproksimuoti

aproksimacija [lot. approximo — artėju], vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais, pvz., iracionaliojo skaičiaus Δ racionaliuoju, tolydžios funkcijos — algebriniu daugianariu, kreivės — laužte.

Analizinis

analizin‖is [gr. analytikos], susijęs su analize, būdingas jai, analizuojantis, pvz., ~ ė geometrija (tiria geom. objektų savybes matematinės analizės priemonėmis], ~ ė funkcija (išreikšta laipsnine eilute), ~ ė chemija (chem. ir fizik. metodais tiria medžiagų kiekybinę ir kokybinę sudėtį ir sandarą).