ulùsas [< tiurkų k.], ist. mongolų ir totorių klajoklių genčių organizacinis vienetas, turintis savo teritoriją, kar. ir adm. organizaciją; klajoklių stovykla.
|
||||
ulùsas [< tiurkų k.], ist. mongolų ir totorių klajoklių genčių organizacinis vienetas, turintis savo teritoriją, kar. ir adm. organizaciją; klajoklių stovykla. tiuringitas [pagal VDR ist. srities Tiūringijos (Thüringen) pavadinimą], mineralas, geležingasis chloritas; geležies rūda. timokrãtija [gr. timē — turto cenzas + kratos — valdžia], ist. valdymo sistema, paremta turto privilegija. tenùtas [it. tenuta < lot. teneo — laikau, valdau], ist.: 1. valdovo dvaro arba dvarų komplekso vienetas, už tam tikrą mokestį atiduotas valdyti laikytojui (tenutoriui); 2. sutartis, pagal kurią duodamas valdyti toks dvaras; 3. dvaro nuomos mokestis. tekstològija [↗ tekstas + ↗ …logija], filol. ir ist. šaka, tirianti grožinės literatūros ir istorinių tekstų autentiškumą, nustatanti jų publikavimo principus. talasokrãtija [gr. thalassa — jūra + krateō — valdau], ist. jūrų valstybė. stilius [lot. stilus — rašymui vartojamas pagaliukas, rašysena < gr.]: 1. kalbos raiškos priemonių sistema, būdinga kuriai nors kalbos vartojimo sferai (buitiniams pašnekesiams, mokslui, mokslo šakai, oficialiems raštams, publicistikai, 1 asmens, grupės asmenų, ist. laikotarpio kalbai ir pan.); 2. meno kūrinio arba kokios nors kūrinių visumos (autoriaus, krypties, epochos, tautos ar kelių tautų kultūrinio regiono kūrinių) formos, jutiminės išraiškos savitumas; 3. darbo, veiklos būdas, metodas; 4. kalendorinių metų skaičiavimo sistema, pvz., senasis Δ, naujasis Δ. stilizãcija: 1. sąmoningas kurio nors kito autoriaus, meno srovės, ist. laikotarpio ar regiono kūrinių stiliaus imitavimas, pvz., tautosakos Δ; 2. dailės kūrinyje vaizduojamų figūrų, daiktų kontūrų tikroviško pavidalo deformavimas, sąlygiškas apibendrinimas, sudarantis dekoratyvumo įspūdį. sfragìstika [gr. sphragis — antspaudas], pagalbinė ist. disciplina, tirianti antspaudus. sagà [sen. skand. pažod. – kas pasakyta]: 1. sen. skandinavų (islandų ir norvegų) ir sen. airių literatūros žanras – prozinis pasakojamasis mit. ist. tematikos kūrinys, vaizduojantis visos giminės gyvenimą; 2. didelis epinis kūrinys (ppr. romanas), kuriame pasakojama šeimos arba herojaus gyvenimo istorija. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai