Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ulusas

ulùsas [< tiurkų k.], ist. mongolų ir totorių klajoklių genčių organizacinis vienetas, turintis savo teritoriją, kar. ir adm. organizaciją; klajoklių stovykla.

Tiuringitas

tiuringitas [pagal VDR ist. srities Tiūringijos (Thüringen) pavadinimą], mineralas, geležingasis chloritas; geležies rūda.

Timokratija

timokrãtija [gr. timē — turto cenzas + kratos — valdžia], ist. valdymo sistema, paremta turto privilegija.

Tenutas

tenùtas [it. tenuta < lot. teneo — laikau, valdau], ist.: 1. valdovo dvaro arba dvarų komplekso vienetas, už tam tikrą mokestį atiduotas valdyti laikytojui (tenutoriui); 2. sutartis, pagal kurią duodamas valdyti toks dvaras; 3. dvaro nuomos mokestis.

Tekstologija

tekstològija [↗ tekstas + ↗ …logija], filol. ir ist. šaka, tirianti grožinės literatūros ir istorinių tekstų autentiškumą, nustatanti jų publikavimo principus.

Talasokratija

talasokrãtija [gr. thalassa — jūra + krateō — valdau], ist. jūrų valstybė.

Stilius

stilius [lot. stilus — rašymui vartojamas pagaliukas, rašysena < gr.]: 1. kalbos raiškos priemonių sistema, būdinga kuriai nors kalbos vartojimo sferai (buitiniams pašnekesiams, mokslui, mokslo šakai, oficialiems raštams, publicistikai, 1 asmens, grupės asmenų, ist. laikotarpio kalbai ir pan.); 2. meno kūrinio arba kokios nors kūrinių visumos (autoriaus, krypties, epochos, tautos ar kelių tautų kultūrinio regiono kūrinių) formos, jutiminės išraiškos savitumas; 3. darbo, veiklos būdas, metodas; 4. kalendorinių metų skaičiavimo sistema, pvz., senasis Δ, naujasis Δ.

Stilizacija

stilizãcija: 1. sąmoningas kurio nors kito autoriaus, meno srovės, ist. laikotarpio ar regiono kūrinių stiliaus imitavimas, pvz., tautosakos Δ; 2. dailės kūrinyje vaizduojamų figūrų, daiktų kontūrų tikroviško pavidalo deformavimas, sąlygiškas apibendrinimas, sudarantis dekoratyvumo įspūdį.

Sfragistika

sfragìstika [gr. sphragis — antspaudas], pagalbinė ist. disciplina, tirianti antspaudus.

Saga

sagà [sen. skand. pažod. – kas pasakyta]: 1. sen. skandinavų (islandų ir norvegų) ir sen. airių literatūros žanras – prozinis pasakojamasis mit. ist. tematikos kūrinys, vaizduojantis visos giminės gyvenimą; 2. didelis epinis kūrinys (ppr. romanas), kuriame pasakojama šeimos arba herojaus gyvenimo istorija.