Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Romantizmas

romantizm‖as [pranc. romantisme]: 1. meninio vaizdavimo tipas; jo esmę sudaro tikrovės perkūrimas, rekonstravimas, autoriaus idealų įkūnijimas; ~o vaizdams būdinga reiškinių nepaprastumo, išskirtinumo pabrėžimas, fantastika, simboliškumas, gyvenimo pertvarkymo patosas; 2. XVIII a. pab.—XIX a. I pusės literatūros, muzikos, dailės, teatro ir visuomeninės minties kryptis; propagavo dvasingumą, nuoširdumą, asmenybės ir tautų laisvę; ~o kūriniai pagrįsti romantiniu vaizdavimo tipu, juose gausu fantastikos, tolimų kraštų ir ist. epochų (ypač vid. amžių) motyvų; veikėjai — nepaprasti, neramios, maištingos prigimties, tragiškų likimų žmonės; 3. vadovavimasis iracionaliais, emociniais pradais; jausmingumas, pakilumas, heroizmas; svajotojiškumas, potraukis į nepaprastus, paslaptingus dalykus.

Rapsodas

rapsòdas [gr. rhapsōdos < rhaptō — susiuvu + ōdē — daina]: 1. sen. Graikijoje — klajojantis epinių dainų atlikėjas; dainuodavo, akompanuodamas lyra; 2. savarankiška epopėjos dalis arba atskiras epinės poezijos kūrinys, patetiškai apdainuojantis svarbų ist. įvykį, žymų asmenį.

Prioras

priòras [lot. prior — pirmas, vyresnysis]: 1. ist. V. Europoje (ypač Italijoje) vid. amžiais — renkamasis pirklių arba amatininkų gildijos vadovas; 2. katalikų vyrų vienuolyno vyresnysis; 3. katalikų vienuolių riterių ordino pareigūnas, rangu žemesnis už didįjį magistrą.

Pragmatizmas

pragmatizmas [gr. pragma (kilm. pragmatos) — darbas, veiksmas]: 1. filos. kryptis, praktinius mąstymo ir veiklos būdus laikanti svarbiausiais, tiesos kriterijumi — praktinį jos pritaikomumą; 2. ist. mokslo kryptis, apsiribojanti įvykių išdėstymu pagal jų išorinį ryšį ir nuoseklumą, neatskleidžiant ist. raidos dėsnių.

Paleografija

paleogrãfija [↗ paleo… + ↗ …grafija], pagalbinė ist. disciplina, tirianti senovinius rankraščius (ppr. jų išvaizdą, šrifto rūšis, rašymo priemones).

Odė

òdė [gr. ōdē — giesmė]: 1. lyrikos žanras — iškilmingas, patetiškas eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinamas žymus asmuo, svarbus ist. įvykis, didi filosofinė etinė ar politinė idėja; 2. muz. žanras — iškilmingas (dažnai himno pobūdžio) laisvos muz. formos vokalinis, instrumentinis ar vokalinis instrumentinis kūrinys; kai kada kuriama svarbaus įvykio, žymaus asmens garbei.

Numizmatika

numizmãtika [pranc. numismatique < lot. numisma < gr. nomisma — moneta], pagalbinė ist. mokslo šaka, tirianti monetas, jų kalimo istoriją, pinigų apyvartą.

Monumentas

monumeñtas [lot. monumentum — paminklas], monumentalus reikšmingo ist. įvykio arba asmens paminklas (archit. statinys, skulptūra).

Monera

monerà [gr. monērēs — vienišas], biol. vok. mokslininko E. Hekelio (Haeckel; 1834—1919) pasiūlytas terminas žymėti branduolio neturinčiam protoplazmos gumulėliui, iš kurio organizmų per ist. vystymąsi susidarė ląstelės.

Misterija

mistèrija [gr. mystērion — paslaptis]: 1. dramos žanras — vid. amžių ir renesanso laikotarpio (XIV—XVI a.) rel. tematikos (dažn. biblinių siužetų) drama, vaidinama per šventes turgaus aikštėse; 2. liet. dramos žanras — XX a. pr. simbolinė, alegorinė ist. tematikos drama, pvz., Vydūno „Prabočių šešėliai”, ppr. vaidinama lauke; 3*. paslaptingas dalykas, paslaptis.