|
-> helenizmas [gr. hellēnismos — mėgdžiojimas to, kas graikiška]: 1. sen. Graikijos ir kai kurių Rytų šalių ist. laikotarpis, trukęs nuo Aleksandro Makedoniečio laikų (IV a. pr. m. e.) iki I m. e. a.; to laikotarpio kultūra; 2. žodis arba posakis, pasiskolintas iš sen. graikų kalbos.
grenadiẽrius [pranc. grenadier < grenade — granata]: 1. ist. kareivis, išmokytas svaidyti sunkias granatas; 2. kai kuriose kariuomenėse — specialių dalių ir dalinių, skirtų sunkiems uždaviniams atlikti, kareivis.
genealògija [gr. genealogia — giminės kartų eilė], raidos, kilmės istorija: 1. ist. disciplina, tiria giminių istoriją; 2. giminės, šeimos kilmės istorija; 3. biol. žinių apie kurio nors individo ar organizmų grupės kilmę ir ist. raidą visuma.
formãcija [lot. formatio — pavidalo suteikimas, kūrimas]: 1. darinys, tam tikra visuomenės ist. raidos stadija, pakopa, pvz., feodalizmas; 2. geol. uolienų kompleksas, tam tikromis tektoninėmis sąlygomis susidaręs dideliame plote per vieną ilgą geol. laikotarpį; 3. anat. darinys, tam tikra struktūra, pvz., tinklinė Δ.
-> filogenètika [gr. phylon — gentis, veislė, rūšis + ↗ genetika], mokslas, tiriantis organizmų įv. grupių ist. vystymosi dėsnius, jų filogenezę.
filogenèzė [phylon +↗ genezė], organizmų (jų sistematinių grupių — tipų, klasių, būrių, eilių, šeimų, genčių ir rūšių), organų ist. vystymasis (nuo pat gyvybės atsiradimo Žemėje).
fãz‖ė [gr. phasis — patvirtinimas, pasirodymas]: 1. kurio nors reiškinio formos ar būvio kitimo momentas; kokio nors kitimo stadija, tarpsnis; 2. ist. proceso laikotarpis; 3. termodinaminės sistemos dalis, kurios fiz. ir chem. savybės, nepriklausančios nuo medžiagos kiekio, yra visuose taškuose vienodos, pvz., skysčio ir jo garų sistema sudaro dvi ~es; 4. virpesių ir bangų teorijoje — vienas dydžių, apibūdinančių virpesius kiekvienu laiko momentu; 5. elektrotechnikoje — viena kintamosios srovės grandinių, sudarančių daugiafazę el. sistemą; 6. astr. kurio nors periodinio reiškinio momentas; susijęs su dangaus kūno, kurį apšviečia Saulė, pavidalo kitimu, pvz., Mėnulio Δ, planetų Δ.
faleristika [lot. phalerae — kariniai pasižymėjimo rikiai, metaliniai krūtinės papuošalai]: 1. pagalbinė ist. disciplina, tirianti ordinų, medalių, garbės ženklų istoriją; 2. ženkliukų, žetonų (ppr. suvenyrinių, jubiliejinių, proginių) kolekcionavimas.
estafètė [pranc. estafette < it. staffa — balno kilpa]: 1. ist. skubus pranešimas, kurį greitai gabendavo, vienas kitam perduodami, pasiuntiniai (dažn. raiti); 2. sprt. varžybų, žaidimų, lenktynių rūšis: nuotolis suskirstomas į atkarpas (etapus) ir kiekvieną etapą įveikia vis kitas komandos narys; 3. lazdelė ar kt. ženklas, kurį bėgikas (baigęs savo etapą) perduoda kitam (pradedančiam savo etapą).
-> epopėja [gr. epopoiia < epos — žodis + poieō — kuriu]: 1. tas pats, kas senovės ↗ epas (2); 2. didelis romanas (ar romanu ciklas), kuriame reikšmingų ist. įvykių fone tikroviškai vaizduojamas visuomenės gyvenimas, pvz., L. Tolstojaus „Karas ir taika”, M. Solochovo „Tykusis Donas”; 3*. įvykiai, turintys didelę visuomeninę reikšmę, susiję su didvyriškais žygiais.
|
|
Naujausi komentarai