|
-> erà [lot. aera]: 1. metų skaičiavimo sistema; pradinis momentas ppr. būna koks svarbus įvykis, pvz., naujoji, arba mūsų, Δ skaičiuojama nuo Kristaus gimimo; 2. didelis ist. laikotarpis, kuris iš esmės skiriasi nuo ankstesniojo; 3. geol. žemės ir org. pasaulio raidos laikotarpis, per kurį susiklostė geol. grupės uolienos; eono dalis.
epigrãfika [↗ epigrafas], pagalbinė ist. disciplina, tirianti sen. įrašus ant akmens plokščių, metalo, molio ir kt. dirbinių.
èpas [gr. epos — žodis, pasakojimas]: 1, viena iš 3 pagrindinių (šalia lyrikos ir dramos) grožinės literatūros rūšių — pasakojamoji, įvykius aprašanti eiliuota ir prozinė literatūra (senoviniai epai, pasakėčios, poemos, romanai, apsakymai); 2. vienas iš epo I reikšme žanrų — didelis, dažn. eiliuotas ist. ar mit. tematikos kūrinys arba kūrinių ciklas; buvo paplitęs gimininės santvarkos irimo, pvz., graikų „Iliada” ir „Odisėja”, ir feodalizmo, pvz., prancūzų „Rolando giesmė”, laikais; senovinis epas, epopėja.
čárteris [angl. charter]: 1. jūrų transporto sutartis, sudaroma laivo savininko su frachtuotoju, nuomojančiu laivą arba jo dalį; 2. ist. raštas, kitaip ↗ chartija (2).
-> drabántai [ček. drabant (vns.), vok. Trabant (vns.)], ist. aukšto pareigūno asmens sargybiniai; garbės palyda.
domènas [pranc. domaine—valda]: 1. ist. vid. amžių V. Europoje — stambaus feodalo žemės valda, kuri buvo įdirbama lažinių valstiečių ir jos savininkui teikė daugiausia pajamų; 2. burž. šalyse — valstybei priklausantis turtas (žemė, miškai, kasyklos); 3. fiz. feromagnetikų savaiminio įmagnetėjimo (feromagnetinis Δ), segnetoelektrinis Δ), savaiminės poliarizacijos (segnetoelektrinis Δ), puslaidininkių skirtingo el. lauko stiprumo (elektrinis Δ) sritis.
dizunitai [↗ diz… + ↗ unitai], ist. Lenkijos ir Lietuvos valstybės stačiatikių ir katalikų bažnyčių susivienijimo (unijos) priešininkai.
divãnas1 [persų k. divan — taryba]: 1. ist. Osmanų imperijoje — sultono patariamasis organas, sudarytas iš ministrų ir aukščiausiųjų pareigūnų; 2. kai kuriose Rytų šalyse — valst. įstaiga, tvarkanti administracijos ir teismo reikalus.
diplomãtika [pranc. diplomatique < gr. diplōma — lapas, dokumentas (dvilinkas)], pagalbinė ist. disciplina, tirianti ist. dokumentų, raštų amžių, formą, turinį ir patikimumą.
-> dekãpolis [↗ deka… + ↗ polis], ist. 10 miestų sąjunga.
|
|
Naujausi komentarai