Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Komendantūra

komendantūrà, kar. komendanto įstaiga.

Kombatantai

kombatántai [pranc. combattants — kautynių dalyviai], asmenys, įeinantys į kariaujančios valstybės ginkluotųjų pajėgų sudėtį, dalyvaujantys kar. veiksmuose, išskyrus kar. žurnalistus, juristus, intendantus, med. darbuotojus, aptarnaujantįjį personalą.

Komanda

kománda [pranc. commande < lot. commendo — įsakau, rekomenduoju]: 1. laikinai suformuotas nedidelis kar. dalinys; 2. laivo įgula; 3. vado (viršininko) įsakymas žodžiu; 4. įsakymas, liepimas; 5. vadovavimas kariuomenės vienetui, komandavimas; 6. sportininkų grupė, vadovaujama kapitono ir trenerio; 7. skaičiavimo mašinos elementari instrukcija, nurodanti, kokią operaciją reikia atlikti, iš kur paimti operandus, kur dėti rezultatą.

Kapralas

kaprãlas [pranc. caporal], kai kurių šalių kariuomenių jaunesniųjų vadų (puskarininkių) kar. laipsnis.

Kapitonas

kapitõnas [pranc. capitaine < lot. caput — galva]: 1. daugelio šalių ginkluotųjų pajėgų jaunesniųjų karininkų aukščiausiasis kar. laipsnis; 2. civiliniame jūrų laivyne — laivo vadas; 3. Portugalijos kolonijų adm. vieneto kapitonijos valdytojas; 4. San Marine — kapitonas regentas — vienas iš dviejų valstybės vadovų; 5. sprt. komandos atstovas ir vadovas per varžybas, renkamas iš jos narių.

Kapelionas

kapeliõnas [lot. capellanus < capella — koplyčia]: 1. katalikų ir anglikonų bažnyčiose — dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas privačiose ir viešose koplyčiose; 2. katalikų ir anglikonų bažnyčių dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas kurioje nors asmenų grupėje (kar. dalinyje, ligoninėje, kalėjime, vienuolyne); 3. tikybos mokytojas.

Kantonistai

kantonistai [vok. Kantonisten < Kanton — apygarda]: 1. Prūsijoje (1733—1813) — karo prievolininkai rekrutai, imami į kariuomenę pagal apygardas (kantonus); 2. Rusijoje (1805—56) — kareivių sūnūs, kurie nuo gimimo dienos buvo paimti kar. žinybos įskaiton.

Kadetas

kadètas [pranc. cadet jaunesnysis]: 1. carinės Rusijos ir kai kurių kt. šalių uždaros kar. vid. mokyklos privilegijuotų luomų berniukams (kadetų korpuso) auklėtinis; 2. daugelio užsienio valstybių karo mokyklos kariūnas.

Jefreiteris

jefreteris [rus. jefreitor < vok. Gefreiter], kareivių kar. laipsnis, aukštesnis už eilinį.

Janyčarai

janyčãrai [turkų k. yeniçeri — naujoji kariuomenė], reguliarieji Turkijos pėstininkai XIV a. — 1826; nuo XVI a. pab. virto uždara kar. kasta.