Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kluftas

klùftas [vok. Kluft — plyšys uoloje, tarpeklis], ksb. tuštuma tarp gyslos ir šoninės uolienos.

Klasifikatorius

klasifikãtorius: 1. klasifikuojantis, klasifikaciją darantis asmuo; 2. ksb. aparatas, rūšiuojantis susmulkintą rūdą, anglis ar kt. medžiagas.

Kamera

kãmera [lot. camera — skliautas, kambarys, palata]: 1. techn. uždara erdvė pastate, prietaise, mašinoje, pvz., variklio degimo Δ, padangos Δ, kamuolio Δ; 2. kalinių kambarys kalėjime; 3. frankų karalių valstybės iždinė, vėliau įstaiga, tvarkiusi karaliaus pajamas; 4. ksb. neilgas, bet platus požeminis kasinys, kuriame įrengiamos patalpos; 5. įtaisas, kurio ertmėje kas nors vyksta, pvz., filmavimo Δ; 6. fiz. prietaisas elementariosioms dalelėms ir kosm. spinduliams stebėti ir tirti, pvz., burbuliukų Δ; 7. švininis aparatas sieros rūgščiai gaminti.

Horizontas

horizòntas [gr. horizōn (kilm. horizontos) — atribojantis]: 1. akiratis; 2. astr. svorio krypčiai statmenos plokštumos (horizonto plokštumos) ir dangaus sferos susikirtimo linija; 3. geol. uolienų sluoksnis ar kelių sluoksnių kompleksas, susidedantis iš keleto vienodo amžiaus svitų arba vienodo amžiaus skirtingų facijų uolienų; regioninis stratigrafinis vienetas; 4. ksb. viename lygyje esančių horizontalių kasinių visuma; 5. upių, ežerų ir jūrų vandens lygis, aukštis; vandens Δ; 6*. žinių, idėjų, galimybių ir veikimo platumas, perspektyvos.

Gravitacija

gravitãcija [lot. gravitas — sunkumas]: 1. visuotinė trauka; 2. ksb. naudingųjų iškasenų sodrinimo metodas, paremtas įvairių mineralinių dalelių judėjimo greičių skirtumu vandenyje (šlapiasis sodrinimas) arba ore (pneumatinis, arba orinis, sodrinimas).

Gravitacinis

gravitãcin‖is2 [↗ gravitacija], ksb. pagrįstas mineralų dalelių skirtingu tankiu ir skirtingu judėjimo greičiu tam tikroje aplinkoje, pvz., Δ sodrinimas, ~ė klasifikacija.

Ekskavacija

ekskavãcija [lot. excavatio — išskaptavimas, išduobimas]: 1. ksb. uolienos, grunto, durpių išėmimas arba iškasimas; 2. anat. įdubimas, pvz., pūslinė gimdos kišenė.

Depresantai

depresántai [< lot. depressio — slopinimas], ksb. medžiagos, silpninančios kai kurių mineralų flotaciją; vart. mineralams iš naudingosios iškasenos atskirti paeiliui (selektyvioji flotacija).

Depresija

deprèsija3[↗ de… + lot. pressus — suspaustas, tankus]: 1. meteor. žemo atmosferos slėgio sritis su uždaromis (ciklonas) arba neuždaromis (slėnys) izobaromis; 2. ksb. oro išretinimas požeminiame kasinyje siurbiamuoju ventiliatoriumi tam kasiniui vėdinti.

Degazacija

degazãcija [↗ de… + pranc. gaz — dujos]: 1. paskleistų kovinių nuodingųjų medžiagų neutralizavimas; 2. azoto, vandenilio ir kt. dujų šalinimas iš skysto plieno; nuo to pagerėja plieno mech. savybės; 3. ksb. kenksmingų, pavojingų dujų šalinimas iš požeminių kasinių.