žargònas [pranc. jargon], specifinė iškraipyta kalba, kuri nuo lit. kalbos skiriasi daugiausia leksika ir frazeologija, bet neturį savo fonetinės ir gramatinės sistemos; netaisyklinga, vulgari, svetimybėmis užteršta kalba.
|
||||
žargònas [pranc. jargon], specifinė iškraipyta kalba, kuri nuo lit. kalbos skiriasi daugiausia leksika ir frazeologija, bet neturį savo fonetinės ir gramatinės sistemos; netaisyklinga, vulgari, svetimybėmis užteršta kalba. žargonizmas, žargono žodis ar posakis, pavartotas lit. kalboje. vulgarizmas [↗ vulgarus], šiurkštus, storžieviškas, lit. kalboje nevartojamas žodis arba posakis. urdù, viena iš dviejų hindų kalbos lit. formų, Pakistano valst. kalba; dar vart. musulmonų Indijoje. turpìzmas [lot. turpis — bjaurus], viena XX a. II pusės lit. tendencijų — bjaurumo pabrėžimas, mėgavimasis bjaurumu. travesti [pranc. < it. travestire — persirengti]: 1. juokaujamo pobūdžio poezijos kūrinys, parodijuojantis antikinės literatūros kūrinį, pašaipiai perteikiantis antikos mitus; 2. lit. kūrinio parodija; 3. aktorės amplua: mergina atlieka jaunuolio vaidmenį. tragìzmas [↗ tragedija]: 1. bet kurio žanro lit. kūrinyje vaizduojami nelaimingai pasibaigiantys esminiai herojaus konfliktai; 2*. individo ar grupės žmonių, visuomenės padėtis be išeities; nelaimingų atsitikimų, aplinkybių susipynimas. temà [gr. thema]: 1. lit. kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, kalbos, pokalbio objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, analizuojama, vertinama), ppr. neatsiejamas nuo pagr. minties, idėjos; 2. ped. mokiniams užduodamo rašyti lit. rašinio antraštės formuluotė; 3. muz. darinys, perteikiantis muz. mintį, kuria grindžiamas kūrinys arba jo dalis; 4. lingv. žodžio kamiengalio balsis; 5. lingv. žodžio ar formos kamienas; 6. lingv. įvadinė, komentuojamoji sakinio dalis, reiškianti objektą, apie kurį kalbama, pasakoma kas nors nauja temoje. teatralizúoti: 1. pritaikyti teatrui, scenai nedraminį lit. veikalą; 2. suteikti renginiui, reginiui teatro bruožų (vaidybos, veiksmo plėtotės elementų). švánkas [vok. Schwank], XIII—XVII a. austrų ir vokiečių miestelėnų lit. žanras — nedidelis eiliuotas arba prozinis satyrinis pasakojimas; artimas pranc. fablio žanrui. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai