Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Žargonas

žargònas [pranc. jargon], specifinė iškraipyta kalba, kuri nuo lit. kalbos skiriasi daugiausia leksika ir frazeologija, bet neturį savo fonetinės ir gramatinės sistemos; netaisyklinga, vulgari, svetimybėmis užteršta kalba.

Žargonizmas

žargonizmas, žargono žodis ar posakis, pavartotas lit. kalboje.

Vulgarizmas

vulgarizmas [↗ vulgarus], šiurkštus, storžieviškas, lit. kalboje nevartojamas žodis arba posakis.

Urdu

urdù, viena iš dviejų hindų kalbos lit. formų, Pakistano valst. kalba; dar vart. musulmonų Indijoje.

Turpizmas

turpìzmas [lot. turpis — bjaurus], viena XX a. II pusės lit. tendencijų — bjaurumo pabrėžimas, mėgavimasis bjaurumu.

Travesti

travesti [pranc. < it. travestire — persirengti]: 1. juokaujamo pobūdžio poezijos kūrinys, parodijuojantis antikinės literatūros kūrinį, pašaipiai perteikiantis antikos mitus; 2. lit. kūrinio parodija; 3. aktorės amplua: mergina atlieka jaunuolio vaidmenį.

Tragizmas

tragìzmas [↗ tragedija]: 1. bet kurio žanro lit. kūrinyje vaizduojami nelaimingai pasibaigiantys esminiai herojaus konfliktai; 2*. individo ar grupės žmonių, visuomenės padėtis be išeities; nelaimingų atsitikimų, aplinkybių susipynimas.

Tema

temà [gr. thema]: 1. lit. kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, kalbos, pokalbio objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, analizuojama, vertinama), ppr. neatsiejamas nuo pagr. minties, idėjos; 2. ped. mokiniams užduodamo rašyti lit. rašinio antraštės formuluotė; 3. muz. darinys, perteikiantis muz. mintį, kuria grindžiamas kūrinys arba jo dalis; 4. lingv. žodžio kamiengalio balsis; 5. lingv. žodžio ar formos kamienas; 6. lingv. įvadinė, komentuojamoji sakinio dalis, reiškianti objektą, apie kurį kalbama, pasakoma kas nors nauja temoje.

Teatralizuoti

teatralizúoti: 1. pritaikyti teatrui, scenai nedraminį lit. veikalą; 2. suteikti renginiui, reginiui teatro bruožų (vaidybos, veiksmo plėtotės elementų).

Švankas

švánkas [vok. Schwank], XIII—XVII a. austrų ir vokiečių miestelėnų lit. žanras — nedidelis eiliuotas arba prozinis satyrinis pasakojimas; artimas pranc. fablio žanrui.