Literatūros Terminai | Terminai.lt

Kulminacija

kulminãcija [lot. culmen (kilm. culminis) — viršūnė]: 1. didžiausio pakilimo, įtempimo akimirka; didžiausias aukštis; 2. astr. šviesulio perėjimo per dangaus dienovidinį momentas; 3. lit. kūrinio, spektaklio, filmo struktūros elementas — didžiausios įtampos momentas veiksmo raidoje, po kurio ppr. seka atomazga.

Kontrafakcija

kontrafãkcija [pranc. contrefaction — suklastojimas]: 1. lit. klastotė, autorinės teisės pažeidimas (svetimo kūrinio perspausdinimas ir platinimas be autoriaus sutikimo); 2. netikras leidinio spausdinimo vietos ir laiko nurodymas, norint ką suklaidinti.

Kontaminacija

kontaminãcija [lot. contaminatio — susilietimas, apsiliejimas]: 1. skirtingų dalykų, veiksnių sumaišymas, sujungimas į naują visumą; 2. lit. kūrinio įv. redakcijų tekstų sujungimas į vieną arba kitų tekstų fragmentų įkėlimas į pirminį tekstą; 3. lingv. naujo tarpinio kalbos vieneto susidarymas, kryžiuojantis dviem artimiems kalbos vienetams, pvz., liet. „žabagaras” iš „žabas” ir „žagaras”.

Konfliktas

konfliktas [lot. conflictus — susidūrimas]: 1. priešingų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas; kivirčas, ginčas; 2. psichol. priešingų poreikių, pareigų, motyvų, kurie negali būti vienu metu realizuoti, susidūrimas; 3. lit. kūrinio (ypač draminio ar epinio), teatro spektaklio, filmo veiksmą nulemiantis, emocinę įtampą keliantis priešingybių, prieštaravimų (veikėjo ir aplinkos, kelių veikėjų tarpusavio ar vieno veikėjo vidaus) susidūrimas, kova.

Intriga

intrigà [pranc. intrigue < lot. intrico — painioju]: 1. klastingas veiksmas, piktas kėslas, pinklės; 2. siužetinio lit. kūrinio (ypač dramos, nuotykių romano ar apysakos) struktūros elementas — prieštaringų veiksmo aplinkybių susikirtimas ir aktyvi (dažnai slapta) priešiškų veikėjų veikla, kurie nulemia kūrinio veiksmo eigos posūkius ir žadina skaitytojo arba žiūrovo susidomėjimą, smalsumą.

Instrumentuotė

instrumentuõtė 1. orkestrinio muz. kūrinio balsų paskirstymas instrumentams; 2. muz. kūrinio, parašyto 1 instrumentui, pritaikymas instrumentų grupei, orkestrui; 3. savito meninio įspūdžio sukėlimas lit. kūrinio kalbos garsų savybėmis.

Inscenizacija

inscenizãcija [lot. in — ant + ↗ scena]: 1. nedraminio lit. kūrinio pritaikymas vaidinti; 2. inscenizuotas kūrinys; 3. tyčinis, klaidinantis vaizdavimas vykstant kokį įvykį, norint, kad jis būtų suprastas kaip tikras.

Inscenizuoti

inscenizúoti [↗ inscenizacija]: 1. pritaikyti nedraminį lit. kūrinį vaidinti; 2. tyčia, klaidinant surengti įvykį, pavaizduoti jį kaip savaime įvykusį.

Imažinizmas

imažinizmas [angl., pranc. image — vaizdas, įvaizdis], XX a. 3 dešimtmečio modernistinė rusų poezijos srovė, kuriai būdinga individualistiniai vienatvės, ilgesio motyvai, loginių kompozicinių vaizdų sąsajų nepaisymas, metaforų, vaizdų savarankiškumo pabrėžimas; pavadinimas kilo iš anglų lit. srovės imažizmo.

Humoreska

humoreskà [vok. Humoreske]: 1. lit. žanras — trumpas, juokingo ir linksmo turinio prozos kūrinys; 2. muz. instrumentinės miniatiūros žanras; gyvos, efektingos ritmikos, linksmo, dažnai groteskinio pobūdžio.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,030
Konvergencija - peržiūrėta 5,188
Transcendencija - peržiūrėta 4,970
Kulminacija - peržiūrėta 4,360
Christianizacija - peržiūrėta 4,354
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,203
Pediatras - peržiūrėta 3,667
Postilė - peržiūrėta 3,107
Tambūras - peržiūrėta 3,054
Charakteristika - peržiūrėta 2,017
Refleksija - peržiūrėta 1,972
Ftiziatras - peržiūrėta 1,835
Adapteris - peržiūrėta 1,731
Koliažas - peržiūrėta 1,614
Libido - peržiūrėta 1,513

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z