|
-> transformãcija [lot. transformatio], pavertimas, pavirtimas, keitimas, per(si)tvarkymas, per(si)formavimas: 1. kintamosios el. srovės įtampos sumažinimas arba padidinimas transformatoriumi; 2. mat. abipus vienareikšmis aibės atvaizdis į tą pačią arba kt. aibę; 3. biol. gen. informacijos patekimas į ląstelę su svetima dezoksiribonukleino rūgštimi; 4. lingv. morfemų, žodžių arba žodžių klasių junginių keitimas, kuriuo iš vienos konstrukcijos galima gauti kt. konstrukcijas, pvz., aktyvo pakeitimas pasyvu („statybininkai statė namą“ ir „namas buvo pastatytas statybininkų“); 5. aktoriaus pasivertimas, persikūnijimas; viena vaidmens kūrimo priemonių; 6. cirko arba teatro numeris pagrįstas greitu artisto išvaizdos (peruko, grimo, kostiumo, balso) pakeitimu.
transcendeñtinis [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — peržengiantis]: 1. filos. esantis anapus kokios nors sferos, anapus pasaulio; neprieinamas patyrimui; I. Kanto filosofijoje — esantis už sąmonės ir pažinimo ribų („daiktas pats savaime”); 2. mat. ↗ transcendentus.
transcendent‖ùs [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — išeinantis už ribų], mat. nealgebrinis, nesusijęs su jokia algebrine lygtimi; pvz., Δ skaičius — skaičius, nesantis algebrinės lygties su sveikaisiais koeficientais šaknis, ~i funkcija — analizinė funkcija, netenkinanti jokios algebrinės lygties.
teñzorius [tensus], mat. ypatingos rūšies dydis (pvz., metrinis Δ, deformacijos Δ, inercijos momentų Δ), kuris koordinačių sistemoje reiškiamas skaičių rinkiniu ir kinta pagal tam tikrą dėsnį, keičiant vieną koordinačių sistemą kita; vektoriaus apibendrinimas.
-> tangeñtinis [lot. tangens (kilm. tangentis) — liečiantis], mat. nukreiptas kreivės liestine bet kuriame jos taške.
surjèkcija [angl. surjection], mat. aibės vienareikšmis atvaizdis kt. aibėje.
stochãstinis [< gr. stochasis — nuspėjimas], mat. atsitiktinis, tikimybinis, pvz., Δ procesas (procesas, kurio kitimas priklauso nuo atsitiktinumo).
spinorius [angl. spin – sukimas, sukinys], mat. dydis, kuris vieną koordinačių sistemą keičiant kita, pakinta pagal tam tikrą dėsnį.
sipleksas [lot. simplex – paprastas]: 1. dvipusio el. ryšio sistema: signalai tuo pačiu metu arba tik priimami, arba tik perduodami; 2. mat. paprasčiausias tam tikro matavimų skaičiaus iškilasis briaunainis, pvz., trimatėje erdvėje – tetraedras.
-> segmeñt‖as [lot. segmentum — atkarpa] : 1. teksto (šnekos) atkarpa tarp 2 pauzių; ~ai ppr. siejami su kalbos vienetais ir gali būti nevienodo ilgio, pvz., fonologinėje segmentacijoje Δ savo ilgiu atitinka fonemą, morfologinėje — morfemą, sintaksinėje — žodį; 2. vienas iš daugelio panašių dalių (narelių), iš kurių susideda kai kurių gyvūnų, pvz.. žieduotųjų kirmėlių, kūnas arba kai kurie organai, pvz., stuburas; 3. mat. uždaras intervalas — intervalas, kuriam priklauso galinės reikšmės.
|
|
Naujausi komentarai