Matematikos Terminai | Terminai.lt

Modusas

mòdusas [lot. modus —matas, būdas, rūšis], rūšis, pasireiškimas, skirtybė, norma: 1. vid. amžių filosofijoje — daikto, reiškinio buvimo būdas; 2. XVII—XVIII a. filosofijoje — kintantis daikto požymis, skiriant jį nuo nuolatinio požymio — atributo; 3. B. Spinozos filosofijoje — amžinos ir visuotinės substancijos kintanti būsena; 4. formaliosios logikos silogizmo atmaina; 5. mat. logikos teiginių skaičiavimo dėsnis arba samprotavimo schema.

Moda

modà [pranc. mode < lot. modus — kiekis, dydis, apimtis]: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — dažniausiai pasikartojanti atsitiktinio dydžio reikšmė; 2. fiz. virpesių sistemos, pvz., rezonatoriaus, savasis virpesys.

Minusas

minusas: 1. mat. ženklas (—) atimties veiksmui ar neigiamam skaičiui žymėti; 2*. trūkumas, neigiamybė, silpnybė, yda.

Minorantė

minorántė [pranc. minorante < minorer — mažinti], mat. funkcija, kurios reikšmės tam tikroje srityje ne didesnės už turimos funkcijos reikšmes.

Minoras

minòr‖as [it. minore < lot. minor — mažesnis]: 1. heptatoninė muz. dermė; būna natūralusis, harmoninis (su aukštu VII laipsniu) ir melodinis (su aukštu VI ir VII laipsniu); natūraliojo ~o garsaeilio struktūra: tonas—pustonis—tonas—tonas—pustonis—tonas—tonas; 2. mat. determinantas, susidedantis iš elementų, esančių pasirinktų eilučių ir tiek pat stulpelių susikirtime; 3*. liūdna, melancholiška nuotaika.

Minimaksas

minimãksas [lot. minimum — mažiausia + maximum — didžiausia], mat. reiškinys f (x, y), nusakantis funkcijos f (x, y) maksimumo aibėje X minimumą aibėje Y.

Minimizuoti

minimizúoti [↗ minimumas]: 1. supaprastinti log. išraišką; 2. mat. rasti funkcijos minimumą.

Minimumas

minimumas [lot. minimum — mažiausia]: 1. mažiausias dydis, skaičius, kiekis; 2. mat. funkcijos mažiausia reikšmė tam tikroje funkcijos argumento aplinkoje; 3. žemo atmosferos slėgio sritis.

Metrika

mètrika1 [gr. metrikē < metron — matas]: 1. eiliuotų kūrinių metrų sistema ir ją tyrinėjanti eilėtyros šaka; 2. muz. kūrinio dalių (periodų, sakinių, frazių, motyvų) derinimo mokslas; mokslas apie muz. kūrinio kirčius; 3. mat. atstumo apibūdinimas tarp bet kokios aibės 2 elementų.

Mediana

medianà [lot. vidurinė]: 1. geom. pusiaukraštinė — atkarpa, jungianti trikampio viršūnę su priešingos kraštinės viduriu; 2. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — vidutinė (centrinė) atsitiktinio dvdžio reikšmė.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,003
Konvergencija - peržiūrėta 5,153
Transcendencija - peržiūrėta 4,937
Kulminacija - peržiūrėta 4,354
Christianizacija - peržiūrėta 4,344
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,192
Pediatras - peržiūrėta 3,659
Postilė - peržiūrėta 3,095
Tambūras - peržiūrėta 3,026
Charakteristika - peržiūrėta 2,011
Refleksija - peržiūrėta 1,968
Ftiziatras - peržiūrėta 1,831
Adapteris - peržiūrėta 1,726
Koliažas - peržiūrėta 1,610
Libido - peržiūrėta 1,507

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z