Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kompozicija

kompozicija [lot. compositio — sudėstymas, sukūrimas]: 1. meno kūrinio elementų išdėstymas, jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma; sandara, struktūra, konstrukcija, architektonika; 2. muz. kūrinys; 3. muz. disciplina, dėstoma konservatorijose ir kai kuriose kitose muz. mokyklose; teorinis ir praktinis muz. kūrimo mokymas; 4. dailės kūrinio rūšis; būna istorinės, buitinės ar kitos tematikos, kai kada abstrakti; 5. mat. algebrinė operacija — taisyklė, pagal kurią kiekvienai aibės elementų porai priskiriamas trečias tos pačios aibės elementas, vadinamas pirmųjų dviejų sumą, sandauga ir kitaip; 6. specialiai parengtas, sudarytas tam tikrų medžiagų derinys, norint gauti tam tikrą efektą, savybę, pvz., parfumerinė Δ.

Kompaktas

kompãktas, mat. kompaktinė metrinė erdvė.

Kompaktinis

kompãkt‖inis, —iškas [lot. compactus]: 1. tankus, glaudus, suspaustas; 2. mat. ~ė aibė — topologinės erdvės aibė, kurios kiekviena elementų seka turi ribinį aibei priklausantį tašką.

Kombinacija

kombinãcija [lot. combinatio — jungimas, derinimas]: 1. dalių jungimas, derinimas, derinys; 2. sudėtingas planas, metodų sistema kuriam nors tikslui pasiekti; 3. mat. darinys, pvz., tiesinė Δ, iškilioji Δ; 4. sprt. žaidimuose — iš anksto parengtų veiksmų, ėjimų seka, kurių tikslas pagerinti poziciją, pasiekti persvarą; 5*. savanaudiško tikslo siekimas aplinkiniu, neteisėtu būdu; sukčiavimas.

Koeficientas

koeficieñtas [↗ ko… + lot. efficiens (kilm. efficientis) — darantis, gaminantis], mat. pastovus dydis, kuris yra kito (kintamojo) dydžio skaitinis arba raidinis daugiklis.

Katetas

katètas [gr. kathetos — statmuo], mat. ntk. statinis.

Izometrija

izomètrija [↗ izo… + ↗ metrija], mat. paviršiaus atvaizdis kitame paviršiuje, kai kreivių ilgiai nekinta, pvz., cilindro išlenkimas į plokštumą.

Izormorfizmas

izormorfizmas [↗ izomorfinis]: 1. abipusis, vienareikšmis atitikimas; 2. atomų (jonų) ir molekulių gebėjimas pakeisti vienas kitą įv. medžiagų to paties tipo kristalinėje gardelėje, susidarant mišriesiems kristalams; 3. mat. 2 aibių su vienodu operacijų skaičiumi elementų abipusiškai vienareikšmė atitiktis, išlaikanti sandaros savybes.

Izochronė

izochrònė [↗ izo… + ↗ chroninis], mat. kreivė, kuria juda materialus taškas taip, kad nueitų kelio tarpų per lygius laiko tarpus projekcijos į vertikalią tiesę yra lygios, pvz., cikloidė yra Δ.

Iteracija

iterãcija [lot. iteratio — kartojimas], mat. operacijos pakartotinio panaudojimo rezultatas, pvz., f1(x) = f(f(x)), f2(x) = f(f1 (x)), …, fn (x) = f(fn-1(x)) yra funkcijos y = f(x) iteracijos.