|
-> kompozicija [lot. compositio — sudėstymas, sukūrimas]: 1. meno kūrinio elementų išdėstymas, jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma; sandara, struktūra, konstrukcija, architektonika; 2. muz. kūrinys; 3. muz. disciplina, dėstoma konservatorijose ir kai kuriose kitose muz. mokyklose; teorinis ir praktinis muz. kūrimo mokymas; 4. dailės kūrinio rūšis; būna istorinės, buitinės ar kitos tematikos, kai kada abstrakti; 5. mat. algebrinė operacija — taisyklė, pagal kurią kiekvienai aibės elementų porai priskiriamas trečias tos pačios aibės elementas, vadinamas pirmųjų dviejų sumą, sandauga ir kitaip; 6. specialiai parengtas, sudarytas tam tikrų medžiagų derinys, norint gauti tam tikrą efektą, savybę, pvz., parfumerinė Δ.
kompãktas, mat. kompaktinė metrinė erdvė.
kompãkt‖inis, —iškas [lot. compactus]: 1. tankus, glaudus, suspaustas; 2. mat. ~ė aibė — topologinės erdvės aibė, kurios kiekviena elementų seka turi ribinį aibei priklausantį tašką.
kombinãcija [lot. combinatio — jungimas, derinimas]: 1. dalių jungimas, derinimas, derinys; 2. sudėtingas planas, metodų sistema kuriam nors tikslui pasiekti; 3. mat. darinys, pvz., tiesinė Δ, iškilioji Δ; 4. sprt. žaidimuose — iš anksto parengtų veiksmų, ėjimų seka, kurių tikslas pagerinti poziciją, pasiekti persvarą; 5*. savanaudiško tikslo siekimas aplinkiniu, neteisėtu būdu; sukčiavimas.
-> koeficieñtas [↗ ko… + lot. efficiens (kilm. efficientis) — darantis, gaminantis], mat. pastovus dydis, kuris yra kito (kintamojo) dydžio skaitinis arba raidinis daugiklis.
katètas [gr. kathetos — statmuo], mat. ntk. statinis.
izomètrija [↗ izo… + ↗ metrija], mat. paviršiaus atvaizdis kitame paviršiuje, kai kreivių ilgiai nekinta, pvz., cilindro išlenkimas į plokštumą.
izormorfizmas [↗ izomorfinis]: 1. abipusis, vienareikšmis atitikimas; 2. atomų (jonų) ir molekulių gebėjimas pakeisti vienas kitą įv. medžiagų to paties tipo kristalinėje gardelėje, susidarant mišriesiems kristalams; 3. mat. 2 aibių su vienodu operacijų skaičiumi elementų abipusiškai vienareikšmė atitiktis, išlaikanti sandaros savybes.
izochrònė [↗ izo… + ↗ chroninis], mat. kreivė, kuria juda materialus taškas taip, kad nueitų kelio tarpų per lygius laiko tarpus projekcijos į vertikalią tiesę yra lygios, pvz., cikloidė yra Δ.
-> iterãcija [lot. iteratio — kartojimas], mat. operacijos pakartotinio panaudojimo rezultatas, pvz., f1(x) = f(f(x)), f2(x) = f(f1 (x)), …, fn (x) = f(fn-1(x)) yra funkcijos y = f(x) iteracijos.
|
|
Naujausi komentarai