|
-> impùlsas [lot. impulsus — smūgis, postūmis], akstinas, paskata, postūmis, pokytis: 1. fizikinio dydžio staigus pokytis, pvz., elektrinis Δ (trumpas el. srovės stiprumo arba įtampos pokytis); 2. mech. judesio kiekis (vektorinis dydis, lygus materialiojo taško masės ir greičio sandaugai). 3. nervinis Δ — nervine skaidula sklindanti jaudinimo banga; atsiranda, padirginus juntamojo nervo galūnę.
hidrogenerãtorius [↗ hidro… + ↗ generatorius], el. generatorius, hidraulinės turbinos mech. energiją verčiantis el. energija.
granitizãcija [↗ granitas], geol. Žemės plutos uolienų arba jų lydalo chem. ir mech. sudėties kitimas, per kurį susidaro granitai, granodioritai, kvarciniai dioritai.
flòkenai [vok. Flocken — dribsniai], apskriti arba elipsiški plieno vidiniai įtrūkiai, lūžyje panašūs į sidabrinio atspalvio dribsnius; blogina plieno mech. savybes.
-> etioliãcija [pranc. étiolé — išblyškęs, sunykęs], nenormalus augalų vystymasis dėl šviesos trūkumo: stiebai ir lapkočiai ištįsta, lapuose nėra chlorofilo, mech. audiniai menki, dėl to augalai būna gležni, trapūs, greit lūžta arba išgula.
dinãmika [gr. dynamikos — jėgos, jėginis]: 1. mokslas, tiriantis ryšį tarp mech. sistemos judėjimo (greičiais, daug mažesniais už šviesos greitį) ir ją veikiančių išorinių ir vidinių jėgų; 2. kurio nors reiškinio kitimas, plėtotė; 3. su muz. garsumu susijusių reiškinių visuma, sukurianti muz. kūrinio emocinę įtampą, išryškinanti kulminacijas, temų kontrastingumą; 4. kalbos garsų srauto intensyvumo kitimas.
deus ex machina [sk. deus eks machina; lot. dievas iš mašinos]: 1. antikinės tragedijos veiksmo atomazgos tipas — staigus, netikėtas kurio nors dievo (nuleisto spec. mech. įtaisu) pasirodymas scenoje ir lemtingas įsikišimas į veiksmą; vėliau — bet koks staigus, nepagrįstas, psichologiškai nemotyvuotas veiksmo posūkis, konflikto išsprendimas dramos ar epiniame kūrinyje; 2*. nelauktas išgelbėtojas.
deoksidãcija [↗ de… + ↗ oksidacija], deguonies šalinimas iš skysto metalo, kad pagerėtų metalo mech. savybės.
depferis [vok. Dämpfer], techn. muz. slopintuvas — įtaisas mech. virpesiams mažinti arba slopinti.
-> degazãcija [↗ de… + pranc. gaz — dujos]: 1. paskleistų kovinių nuodingųjų medžiagų neutralizavimas; 2. azoto, vandenilio ir kt. dujų šalinimas iš skysto plieno; nuo to pagerėja plieno mech. savybės; 3. ksb. kenksmingų, pavojingų dujų šalinimas iš požeminių kasinių.
|
|
Naujausi komentarai