Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Keramika

kerãmika [gr. keramikē (technē) — puodininkystė, puodų gaminimo menas], dailės šaka; degti dirbiniai iš molio arba kt. miner. medžiagų.

Izolas

izòlas, hidroizoliacinė medžiaga, gaminama iš naftos bitumo, senos gumos, miner. užpildų, plastifikatorių ir antiseptikų; vart. stogų dangai, baseinų, rūsių, požeminių statinių hidroizoliacijai.

Iliuvis

iliùvis [lot. illuvies — purvas, nešvarumai], miner. ir org. medžiagos, vandens išplautos iš dirvožemio viršutinės dalies ir nusėdusios jo gilesnėje dalyje.

Hidroidai

hidròidai2 [↗ hidro… + gr. eidos — pavidalas], augalo vandens indai — medienos elementai, kuriais teka vanduo su ištirpusiomis miner. medžiagomis.

Fiziologinis

fiziològinis, susijęs su fiziologija; Δ tirpalas — miner. druskų vandeninis tirpalas, kurio sudėtis ir osmosinis slėgis panašūs kaip kraujo plazmos; vart. tyrimams, medicinoje.

Drūza

drūz‖à [ček. druza < vok. Druse — šepetys]: 1. miner. mineralų kristalų agregatas uolienų tuštumose, vienu galu suaugęs su bendru pagrindu; ~as sudaro kvarcas, kalcitas, ametistas, epidotas, antimonitas, gipsas; 2. lot. kristalų (dažn. kalcio oksalato) grupė augalo ląstelės vakuolėje; 3. med. parazitinių grybų sankaupa audiniuose, pvz., laibagrybių Δ, sergant aktinomikoze.

Chemosintezė

chemosiñtezė [↗ chemo…+ ↗ sintezė], org. medžiagų sintezė iš anglies dioksido, vandens ir kt. miner. medžiagų; ją daro autotrofinės bespalvės bakterijos, panaudodamos pačių sukeltų oksidacinių procesų chem. energiją.

Biuvetė

biuvètė [pranc. buvette], statinys ant miner. šaltinio, iš kurio imamas trykštantis miner. vanduo.

Balneoterapija

balneoterãpija [balneum + ↗ terapija], gydymas miner. vandeniu.

Balneologija

balneològija [lot. balneum — vonia; maudyklė + ↗ …logija], mokslas apie miner. vandens panaudojimą ligų profilaktikai ir gydymui.