Urãnija (gr. Urania), sen. graikų mit. būtybė — viena iš 9 mūzų, astronomijos globėja.
|
||||
Urãnija (gr. Urania), sen. graikų mit. būtybė — viena iš 9 mūzų, astronomijos globėja. titanidės [gr. Titanides], sen. graikų mit. būtybės – titanų seserys. Tifònas (gr. Typhōn), sen. graikų mit. būtybė — šimtagalvė, ugnimi alsuojanti pabaisa, kurią Dzeusas nugalėjęs ir užvertęs ant jos Etnos kalną. Terpsichòrė (gr. Terpsichora), sen. graikų mit. būtybė – viena iš 9 mūzų, šokių (kartais ir chorinio dainavimo) globėja. sirenà [lot. siren(a) < gr. seirēn]: 1. sen. graikų mit. būtybė — pusiau moteris, pusiau paukštis; savo dainavimu viliodavusi jūrininkus į pavojingas vietas, kur jie žūdavę; 2. stiprus garso arba ultragarso šaltinis. Scìlė ir Charìbdė (gr. Skylla kai Charybdis), sen. graikų mit. būtybės — 2 pabaisos, gyvenusios pakrantės uolose abipus dabartinio Mesinos sąsiaurio ir rijusios jūrininkus; iš to kilo posakis „būti tarp Scilės ir Charibdės” (padėtis, kai iš abiejų pusių gresia pavojus). sagà [sen. skand. pažod. – kas pasakyta]: 1. sen. skandinavų (islandų ir norvegų) ir sen. airių literatūros žanras – prozinis pasakojamasis mit. ist. tematikos kūrinys, vaizduojantis visos giminės gyvenimą; 2. didelis epinis kūrinys (ppr. romanas), kuriame pasakojama šeimos arba herojaus gyvenimo istorija. Ramà, indų mit. didvyris; septintasis dievo Višnaus įsikūnijimas (avatara). Penelòpė (gr. Pēnelopē): 1. sen. graikų mit. herojė, Homero „Odisėjos” personažas; 20 m. laukė vyro Odisėjo, atstumdama jos rankos siekiančius jaunikius; 2*. ištikima žmona. Oriònas (gr. Oriōn), sen. graikų mit. personažas — deivės Artemidės mylimasis, jos iš pavydo nužudytas ir dievų paverstas žvaigždynu. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai