Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Progresija

progrèsija [lot. progressio — augimas, pažanga]: 1. mat. dėsningai kintančių skaičių seka, pvz., aritmetinė Δ; 2. muz. ↗ sekvencija.

Prima

primà [lot. pirmoji]: 1. pirmasis diatoninės gamos laipsnis; 2. muz. intervalas, susidarantis tarp dviejų to paties dermės laipsnio garsų; būna grynoji (0 tonų apimties), padidintoji ( tono), dvigubai padidinta (1 tono); 3. pagrindinis dermės arba akordo garsas.

Presto

presto [it. greitai]: 1. muz. tempas, šiek tiek greitesnis už allegro; būdinga sonatinio ciklo formos kūrinių finalams, operų uvertiūroms; 2. greito muz. tempo kūrinys.

Preparacija

preparãcija [lot. praeparatio — paruošimas], muz. instrumentų pertvarkymas kitokiam grojimo būdui negu įprasta, pvz., po fortepijono stygomis pakišamas popieriaus gniutulėlis; netradicinis muz. garso išgavimo būdas.

Preliudas

preliùdas [lot. praeludium < prae — prieš, pirma + ladus — žaidimas]: 1. instrumentinė vokalinio arba vokalinio instrumentinio muz. kūrinio įžanga, dažnai improvizacinio pobūdžio; 2. nedidelė instrumentinė muz. pjesė; dažnai jungiama su fuga.

Pregando

pregando [it.], muz. prašant, maldaujant.

Preciso

preciso [sk. prečizo; it.], muz. aiškiai, tiksliai, apibrėžtai.

Pozicija

pozicija [lot. positio], padėtis, išsidėstymas: 1. kariuomenės užimtas arba parengtas užimti vietos ruožas arba plotas; 2. fechtavime ginkluotos rankos ir ginklo padėtis; 3. figūrų (šachmatų, šaškių) išsidėstymas lentoje; 4. klasikinių šokių rankų ir kojų padėtis; 5. muz. atlikėjo instrumentininko rankų pirštų padėtis skambinant, griežiant; 6. lingv. kalbos elemento (fonemos, morfemos) vieta šnekos atkarpoje arba jos dalyje; 7*. požiūris, nusistatymas kuriuo nors klausimu, lemiantis veiksmų, elgesio pobūdį.

Postliudas

postliùdas [lot. postludum < post — po + ludus — žaidimas]: 1. vokalinio muz. kūrinio instrumentinė pabaiga; 2. baigiamoji ciklinio muz. kūrinio dalis.

Portamento

portamento [it. perkėlimas], dainingas melodijos atlikimas: nenutrūkstamas perėjimas nuo vieno muz. garso prie kito; būdinga dainavimui ir grojimui styginiais instrumentais.