Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Vibrafonas

vibrafònas [lot. vibro — virpinu + gr. phōnē — garsas], mušamasis muz. instrumentas: prie rėmo pritvirtintos metalinės plokštelės su vamzdiniais rezonatoriais; mušama per plokšteles lazdelėmis.

Vibrato

vibrãto [it]: 1. muz. artikuliacijos rūšis: pirštu virpinama muz. instrumento styga, klavišas, vožtuvas; 2. nepageidaujami dainininko balso virpesiai.

Variacijos

variãcijos [↗ variacija], muz. kūrinio forma, pagrįsta modifikuotu vienos arba kelių temų pakartojimu; šia forma parašytas kūrinys arba jo dalis.

Valtorna

valtòrna [vok. Waldhorn — miško ragas], varinis pučiamasis (ambušiūrinis) muz. instrumentas; spirale suraityto medžioklinio rago pavidalo, viename gale turi pūstuką, kitame — smarkiai išplėstas žiotis.

Uvertiūra

uvertiūrà [pranc. ouverture — pradžia]: 1. orkestrinė muz. kūrinio, scenos veikalo ar kino filmo įžanga; 2. savarankiškas (dažnai sonatos formos) orkestrinis muz. kūrinys, pvz., koncertinė Δ.

Un poco

un poco [sk. un poko; it. nedaug], muz. truputį, šiek tiek, pvz., un poco andante — šiek tiek greičiau negu andante.

Unisonas

unisònas [it. unisono — vienu balsu]: 1. dviejų ar daugiau vienodo aukščio muz. garsų sąskambis; vokalinio arba instrumentinio kūrinio tos pačios melodinės linijos atlikimas grynosios primos intervalu; 2. dviejų garso šaltinių virpesių dažnių lygybė.

Tušas

tùšas1 [vok. Tusch], trumpas muz. sveikinimas; atliekamas per iškilmes, dažn. pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais.

Tušė

tuše [pranc. toucher — lytėjimas]: 1. klavišinio muz. instrumento klavišo spaudimo pobūdis (garso išgavimo maniera); sąlygoja garso kokybę, tembro niuansus; 2. klasikinių imtynių momentas, reiškiantis pralaimėjimą: imtynininkas iš karto abiem mentėmis paliečia kilimą.

Tutti

tutti [it. visi], visų muz. kūrinio partitūroje numatytų atlikėjų grojimas, dainavimas kartu.