|
-> temà [gr. thema]: 1. lit. kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, kalbos, pokalbio objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, analizuojama, vertinama), ppr. neatsiejamas nuo pagr. minties, idėjos; 2. ped. mokiniams užduodamo rašyti lit. rašinio antraštės formuluotė; 3. muz. darinys, perteikiantis muz. mintį, kuria grindžiamas kūrinys arba jo dalis; 4. lingv. žodžio kamiengalio balsis; 5. lingv. žodžio ar formos kamienas; 6. lingv. įvadinė, komentuojamoji sakinio dalis, reiškianti objektą, apie kurį kalbama, pasakoma kas nors nauja temoje.
pedagògiškas, atitinkantis ped. taisykles, reikalavimus.
pedeutològija [gr. paideutēs — mokytojas + ↗ …logija], mokslas apie pedagogų tinkamumą ped. darbui.
metòdika [gr. methodikē]: 1. ped. mokslo šaka, tirianti įv. dėstomųjų dalykų mokymą; 2. būdų, taisyklių visuma kuriam nors darbui gerai atlikti.
-> manualizmas [lot. manualis — rankinis], ped. kryptis, kuri mokymo ir auklėjimo pagrindu laiko rankų darbą.
konceñtrai [↗ kon… + ↗ centras]: 1. apskritimai, turintys bendrą centrą; 2. ped. dėstomojo dalyko skyriai, vienodi pagr. turiniu, bet skirtingi dėstymo platumu ir gilumu.
didãktika [gr. didaktikos — pamokomas]: 1. ped. šaka, tirianti mokymą ir lavinimą (mokymo tikslus, turinį, organizavimą, metodus, principus); 2. moralizavimas, pamokymai.
akcelerãcija [lot. acceleratio — (pa) greitinimas]: 1. greitinimas, greitėjimas; 2. ped. vaikų ir jaunuolių augimo, lytinio, psichologinio brendimo pagreitėjimas, palyginti su ankstesnėmis kartomis; 3. antrop. žmonių vystymosi greitėjimas.
|
|
Naujausi komentarai