Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Žironda

žirònda [pagal Žirondos (Gironde) departamento, kurio deputatai buvo ~os vadai, pavadinimą]: 1. Prancūzijos polit. grupuotė, kurios atstovai 1791 sudarė įstatymų leidžiamajame susirinkime žirondistų partijos branduolį; 2*. partija, linkusi sudaryti sandėrį su kontrrevoliucija.

Žirondistai

žirondistai [pranc. girondins], Prancūzijos didžiosios revoliucijos laikotarpio polit. partija; reiškė stambiosios buržuazijos, siekusios įsigyti naujų rinkų, atitraukti liaudį nuo revoliucijos ir patraukti ją į savo pusę, interesus; 1793 įvedus jakobinų diktatūrą, Δ galutinai perėjo į kontrrevoliucijos pusę.

Žandarmerija

žandarmèrija [pranc. gendarmerie]: I. XVIII a. pab.—XX a. pr. daugelio Europos valstybių pėsčiosios ir raitosios policijos daliniai tvarkai palaikyti, polit. žvalgybai; 2. daugelio valstybių rinktiniai daliniai, kariuomenėje atliekantys policinę tarnybą (lauko Δ arba karo policija).

Zelotai

zelòtai [gr. zēlotai — rūpintojai, rėmėjai], Romos provincijos Judėjos (Palestina) rel. polit. srovė; kovojo su romėnų viešpatavimu ir savųjų turtingųjų klasių priespauda, vadovavo sukilėliams per 66—73 m. Judėjos karą.

Vigai

vigai [angl. whig (vns.)]: 1. D. Britanijos XVII—XIX a. polit. partija, Liberalų partijos pirmtakė; 2*. dabartinės D. Britanijos Liberalų partijos nariai.

Vahabizas

vahabiz‖as, islamo rel. polit. doktrina, atsiradusi XVIII a. Arabijoje; pradininkas — Muhamedas ibn Abd al Vahabas; ~o sekėjai kovojo už islamo grynumą ir papročių griežtumą; XIX a. Δ virto arabų feodalų ideologija; dabar — oficiali Saudo Arabijos ideologija.

Triumviratas

triumvirãtas [lot. triumviratus ↗ triumvirai]: 1. sen. Romos 3 asmenų kolegija, išrinkta arba paskirta atlikti kokį nors reikalą; 2. sen. Romos 3 polit. veikėjų, karvedžių sąjunga valdžiai užgrobti, valdyti; 3*. 3 asmenų sąjunga, bendradarbiavimas.

Transakcija

transãkcija [lot. transactio — sandėris, sutartis]: 1. teis. arba polit. susitarimas, sandėris, pagrįstas abiejų šalių nuolaidomis; 2. banko operacija — pinigų pervedimas tam tikram tikslui.

Toriai

tòriai [angl. tories]: 1. XVII—XIX a. D. Britanijoje veikusi polit. partija; Konservatorių partijos pirmtakė; 2. neoficialus Konservatorių partijos narių pavadinimas.

Solidarizmas

solidarìzmas [pranc. solidarisme < ↗ solidarus], XIX—XX a. visuomeninės polit. minties kryptis, skelbusi natūralų visos visuomenės, žmonijos, nepriklausomai nuo klasinio susiskirstymo, interesų bendrumą.