Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Socialdemokratija

socialdemokrãtija [lot. socialis — visuomeninis + ↗ demokratija], darbininkų judėjimo polit. srovė.

Sindikalizmas

sindikalizmas [↗ sindikatas], smulkiaburžuazinė oportunistinė darbininkų judėjimo srovė, siekianti profsąjungų (sindikatų) organizuotu socialiniu perversmu panaikinti valstybę ir polit. valdžią, sukurti profsąjungų vadovaujamą visuomenę.

Siguranca

siguránca [rum. siguranţâ], monarchinės Rumunijos polit. policija, žvalgyba.

Senjorenkonventas

senjorenkonveñtas [lot. senior – vyresnysis + conventus – susirinkimas]: 1. suvažiavimo delegacijų atstovų susirinkimas, sprendžiantis organizacinius klausimus; 2. į parlamentą įeinančių polit. partijų lyderių, seniūnų taryba.

Seminaras

seminãras [lot. seminarium – daigynas; čia: mokykla], aukštųjų ir vidurinių mokyklų mokomųjų pratybų rūšis, polit. švietimo namų kvalifikacijos kėlimo įstaigų mokymosi forma.

Secesija

secèsija [lot. secessio — atsiskyrimas, pasišalinimas], atsiskyrimas, atsimetimas, atskala, nusišalinimas: 1. sen. Romoje — plebėjų polit. kovos su patricijais forma — demonstratyvus pasitraukimas iš Romos miesto; 2. JAV — 1861 pietinių vergvaldinių valstijų atsiskyrimas nuo šiaurinių; 3. Vokietijoje ir Austrijoje (XIX a. pab.—XX a. pr.) — architektų ir dailininkų grupuotė, savo estetinę programą grindusi moderno principais.

Sadukėjai

sadukėjai [lot. Sadducaeus < gr. Saddukaios < hebr. Saddūki], judaizmo rel. polit. sekta, gyvavusi II a. pr. m. e. – I m. e. a.; priešingai fariziejams, reikalavo griežtai laikytis Biblijos.

Reakcionierius

reakcioniẽrius [pranc. réactionnaire < lot. ↗ re… — prieš + actio — veiksmas], polit. reakcijos šalininkas; pažangos priešininkas.

Radikalizmas

radikalizmas [↗ radikalus]: 1. burž. polit. srovė, reikalaujanti reformuoti burž. santvarką, nekeičiant socialinių ekonominių kapitalizmo pagrindų; 2. radikalių metodų gynimas ir naudojimas, dažn. sprendžiant polit. klausimus.

Puritonai

puritõnai [angl. puritans < lot. purus — švarus]: 1. Anglijos ir Škotijos buržuazijos rel. polit. judėjimo XVI—XVII a. dalyviai; kovojo su absoliutizmu ir anglikonų bažnyčia; propagavo „pasaulietinį asketizmą“, skatino taupumą, darbštumą, atkaklumą, nepripažino pasninkų ir šventųjų, reikalavo bažnyčią atskirti nuo valstybės; 2*. griežtos gyvensenos, griežtų dorovinių principų ir normų šalininkai.