socialdemokrãtija [lot. socialis — visuomeninis + ↗ demokratija], darbininkų judėjimo polit. srovė.
|
||||
socialdemokrãtija [lot. socialis — visuomeninis + ↗ demokratija], darbininkų judėjimo polit. srovė. sindikalizmas [↗ sindikatas], smulkiaburžuazinė oportunistinė darbininkų judėjimo srovė, siekianti profsąjungų (sindikatų) organizuotu socialiniu perversmu panaikinti valstybę ir polit. valdžią, sukurti profsąjungų vadovaujamą visuomenę. siguránca [rum. siguranţâ], monarchinės Rumunijos polit. policija, žvalgyba. senjorenkonveñtas [lot. senior – vyresnysis + conventus – susirinkimas]: 1. suvažiavimo delegacijų atstovų susirinkimas, sprendžiantis organizacinius klausimus; 2. į parlamentą įeinančių polit. partijų lyderių, seniūnų taryba. seminãras [lot. seminarium – daigynas; čia: mokykla], aukštųjų ir vidurinių mokyklų mokomųjų pratybų rūšis, polit. švietimo namų kvalifikacijos kėlimo įstaigų mokymosi forma. secèsija [lot. secessio — atsiskyrimas, pasišalinimas], atsiskyrimas, atsimetimas, atskala, nusišalinimas: 1. sen. Romoje — plebėjų polit. kovos su patricijais forma — demonstratyvus pasitraukimas iš Romos miesto; 2. JAV — 1861 pietinių vergvaldinių valstijų atsiskyrimas nuo šiaurinių; 3. Vokietijoje ir Austrijoje (XIX a. pab.—XX a. pr.) — architektų ir dailininkų grupuotė, savo estetinę programą grindusi moderno principais. sadukėjai [lot. Sadducaeus < gr. Saddukaios < hebr. Saddūki], judaizmo rel. polit. sekta, gyvavusi II a. pr. m. e. – I m. e. a.; priešingai fariziejams, reikalavo griežtai laikytis Biblijos. reakcioniẽrius [pranc. réactionnaire < lot. ↗ re… — prieš + actio — veiksmas], polit. reakcijos šalininkas; pažangos priešininkas. radikalizmas [↗ radikalus]: 1. burž. polit. srovė, reikalaujanti reformuoti burž. santvarką, nekeičiant socialinių ekonominių kapitalizmo pagrindų; 2. radikalių metodų gynimas ir naudojimas, dažn. sprendžiant polit. klausimus. puritõnai [angl. puritans < lot. purus — švarus]: 1. Anglijos ir Škotijos buržuazijos rel. polit. judėjimo XVI—XVII a. dalyviai; kovojo su absoliutizmu ir anglikonų bažnyčia; propagavo „pasaulietinį asketizmą“, skatino taupumą, darbštumą, atkaklumą, nepripažino pasninkų ir šventųjų, reikalavo bažnyčią atskirti nuo valstybės; 2*. griežtos gyvensenos, griežtų dorovinių principų ir normų šalininkai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai