proklamãcija [lot. proclamatio — šauksmas, šūkis]: 1. polit. turinio agitacinis lapelis (dažnai nelegalus); atsišaukimas; 2. iškilmingas, viešas paskelbimas.
|
||||
proklamãcija [lot. proclamatio — šauksmas, šūkis]: 1. polit. turinio agitacinis lapelis (dažnai nelegalus); atsišaukimas; 2. iškilmingas, viešas paskelbimas. programà [gr. programma — paskelbimas]: 1. kokio nors veikimo planas; 2. visuomeninės organizacijos, polit. partijos arda veikėjo pagr. uždavinių, tikslų ir veikimo principų visuma; tam skirtas leidinys; 3. skaičiavimo technikoje — uždavinio sprendimo algoritmas skaitmeninei skaičiavimo mašinai arba kitokiam programiniam įrenginiui; 4. trumpas mokomojo dalyko turinio ir apimties išdėstymas; mokymo programa; 5. teatro, cirko vaidinimo, turinys; šį turinį išvardijantis leidinys. presbiteriõn‖ai [angl. presbyterians < ↗ presbiteris]: 1. kalvinistų atšaka; nepripažįsta vyskupo valdžios; ~ų bažnyčią sudaro bendruomenės (valdo konsistorija, sudaryta iš renkamų presbiterių ir pastoriaus); Δ atsirado XVI a. II pusėje; ~ų yra Škotijoje, Anglijoje, JAV; 2. Anglijos puritonų nuosaikiausia srovė; per XVII a. Anglijos revoliuciją — polit. partija, reiškusi buržuazijos, dalies naujosios dvasininkijos interesus. portrètas [pranc. portrait < lot. protraho — ištraukiu; iškeliu aikštėn]: 1. dailės žanras; dailės arba fotografijos kūrinys, vaizduojantis žmogų arba žmonių grupę; 2. grožinės literatūros kūrinio veikėjo išorės bruožų vaizdas; 3. literatūrinis Δ — realaus asmens, pvz., rašytojo, dailininko, polit. veikėjo, charakteristika, perteikta grožinei literatūrai būdingais meniniais vaizdais, kuriuose dokumentinis autentiškumas papildytas vaizduotės sukurtomis detalėmis. populiãrai [lot. populares < populus — liaudis], sen. Romos (II a. pab.— I a. pr. m. e.) polit. grupuotė; reiškė plebėjų interesus. politikiẽrius, neprincipingas politikas, polit. verteiva, intrigantas. politiškas, turintis polit. žymių, polit. atspalvį; diplomatiškas; apdairus, atsargus. plutokrãtas [↗ plutokratija], žmogus, turintis įtakos, turintis polit. valdžią savo turto dėka. plebiscitas [lot. plebiscitum — liaudies nutarimas], liaudinis balsavimas labai svarbiu polit. valst. klausimu; dažn. Δ daromas, vykdant tautos apsisprendimo teisę. platfòrma [pranc. plate-forme < plate — plokščia + forme — forma]: 1. atviras metalinis glžk. vagonas su žemomis nuleidžiamomis šoninėmis ir galinėmis sienelėmis, kurių viršus tvirtinamas užraktais, arba visai be sienelių; 2. atvira sunkvežimio, priekabos arba puspriekabės krovinių dėžė; 3. pakili aikštelė, pvz., išilgai bėgių kelio glžk. stotyje; nedidelė glžk. stotis; 4. geol. tektoniškai palyginti neaktyvi, stangri Žemės plutos sritis; litosferos struktūros elementas; 5. ištisinis storas avalynės padas; 6*. polit. partijos, grupės praktinė programa, artimiausi uždaviniai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai