Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Perioikas

periòikas [gr. perioikos — kaimyninis], sen. Spartoje— polit. teisių neturėjusių laisvųjų gyventojų (čiabuvių) grupės narys.

Pentarchija

pentárchija [↗ penta… + gr. archē — aukščiausioji valdžia], penkių valstybių — D. Britanijos, Prancūzijos, Prūsijos, Austrijos ir Rusijos iškilimas po Vienos kongreso (1815), jų didelė įtaka Europos polit. gyvenimui.

Partija

pártija [lot. pars (kilm. partis) — dalis, grupė]: 1. polit. organizacija, jungianti socialinės klasės arba jos sluoksnio aktyviausius narius ir savo programa bei veikla reiškianti tos klasės (sluoksnio) interesus ir idealus; aukščiausia klasinės organizacijos forma; 2. asmenų grupė, sudaryta kokiam nors darbui atlikti, pvz., geologų Δ; 3. tam tikras kiekis daiktų, dažn. susijusių su pasiuntimu, gavimu; 4. vienas visas žaidimas nuo pradžios iki galo, pvz., šachmatų Δ; 5. muz. kūrinio faktūros komponentas; balsas (melodinė linija), atliekama solo arba unisonu; 6. sonatos formos muz. kūrinio ekspozicijos arba reprizos dalis; 7. psn. naudingumo požiūriu svarstomas ketinamos sudaryti santuokos partneris.

Paralijas

parãlijas [gr. paralios — pajūrio gyventojas), sen. Atikoje — VI a. pr. m. e. egzistavusios pajūrio gyventojų polit. grupės, kurias sudarė amatininkai, pirkliai ir jūrininkai, rėmę Solono reformas, narys.

Pangermanizmas

pangermanizmas [↗ pan… + lot. Germani — germanai], polit. doktrina, reiškusi agresyvius Vokietijos buržuazijos siekius suvienyti visus vokiečius, visas vokiškai kalbančias tautas padaryti priklausomas nuo Vokietijos.

Neoliberalizmas

neoliberalizmas [↗ neo… + ↗ liberalizmas], šiuolaikinės burž. polit. ekonomijos kryptis, valstybinį monopolistinį ekonomikos reguliavimą bandanti derinti su laisvosios konkurencijos principais.

Neofašizmas

neofašizm‖as [↗ neo… + ↗ fašizmas], reakcingiausia polit. srovė po II pasaulinio karo, reiškianti agresyviausių monopolistinės buržuazijos sluoksnių interesus ir siekianti atgaivinti fašizmą; ~ui būdinga kovingasis antikomunizmas, antitarybiškumas, kraštutinis nacionalizmas, rasizmas, polit. terorizmas.

Neofitas

neofitas1 [gr. neophytos]: 1. asmuo, naujai priėmęs kurią nors religiją; 2*. naujas, ppr. labai uolus, fanatiškas kurios nors religijos, polit. ideologijos, mokslo krypties šalininkas.

Nansenistas

nansenistas, polit. emigrantas, netekęs pilietybės ir gyvenantis svetur su Nanseno pasu (laikinu pažymėjimu, įvestu F. Nanseno iniciatyva).

Miuridizmas

miuridizmas [↗ miuridas], musulmonų rel. polit. judėjimas, priešiškas kitatikiams.