fadzià [kinų k. įstatymininkai], sen. kinų polit. minties filos. kryptis, siekusi sustiprinti imperatoriaus valdžią ir sukurti despotišką valstybę; susidarė IV a. pr. m. e.
|
||||
fadzià [kinų k. įstatymininkai], sen. kinų polit. minties filos. kryptis, siekusi sustiprinti imperatoriaus valdžią ir sukurti despotišką valstybę; susidarė IV a. pr. m. e. etnosociològija [↗ etno… + ↗ sociologija], mokslas, tiriantis žmonių visuomenės organizacijas ir institucijas (santuoką, šeimą, polit. gyvenimo organizacijos formas). endèkai [lenk. n(arodowa) d(emokracja) —tautinė demokratija], Lenkijos burž. nacionalistų polit. grupuotė (susidarė XIX a. pabaigoje). emisãras [lot. emissarius — pasiuntinys], asmuo, valstybės valdžios organų ar polit. organizacijos siunčiamas į kt. šalį su slapta misija. elektorãtas [↗ elektorius], visuma rinkėjų, balsuojančių už kurią nors polit. partiją parlamento, prezidento ar vietos valdžios organų rinkimuose. doktrinà [lot. doctrina], tam tikros žinių sr (filosofijos, teologijos, politikos) pažiūrų visuma, būdinga kuriam nors mąstytojui, mokyklai; kartais teorija, mokslas, sistema, polit. programa. diktãtas [vok. Diktat < lot. dictatus — primestas]: 1. nelygiateisė tarptautinė sutartis, vienos iš susitariančių šalių primesta antrai, priverstai ją priimti; stiprios imperialistinės šalies sąlygų, reikalavimų primetimas kitai, polit. ir ek. atžvilgiu silpnesnei šaliai; 2*. įsakinėjimas, kitų nuomonės ir interesų nepaisymas. diktatūrà [lot. dictatura]: 1. diktatoriaus įgaliojimai, valdžia arba valdymo laikas; 2. neribota, jokių įstatymų nevaržoma asmens ar grupės asmenų valdžia, pagrįsta jėga ir išreiškianti viešpataujančios klasės interesus; 3. visuomenės klasės ar klasių polit. viešpatavimo sistema; valst. valdžios esmė, nepriklausoma nuo valstybės valdymo formos, valdžios įgyvendinimo būdų. diãkrijas [pagal Graikijos kalnų srities Diakrijos (Diakria) pavadinimą], sen. Atikoje — VI a.pr. m.e. egzistavusios polit. grupės, kurią sudarė valstiečiai, nepatenkinti Solono reformomis ir siekę žemės perdalijimo, narys. desegregãcija [↗ de… + ↗ segregacija], rasinio išnaudojimo, polit. teisių apribojimo panaikinimas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai