Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Fadzia

fadzià [kinų k. įstatymininkai], sen. kinų polit. minties filos. kryptis, siekusi sustiprinti imperatoriaus valdžią ir sukurti despotišką valstybę; susidarė IV a. pr. m. e.

Etnosociologija

etnosociològija [↗ etno… + ↗ sociologija], mokslas, tiriantis žmonių visuomenės organizacijas ir institucijas (santuoką, šeimą, polit. gyvenimo organizacijos formas).

Endekai

endèkai [lenk. n(arodowa) d(emokracja) —tautinė demokratija], Lenkijos burž. nacionalistų polit. grupuotė (susidarė XIX a. pabaigoje).

Emisaras

emisãras [lot. emissarius — pasiuntinys], asmuo, valstybės valdžios organų ar polit. organizacijos siunčiamas į kt. šalį su slapta misija.

Elektoratas

elektorãtas [↗ elektorius], visuma rinkėjų, balsuojančių už kurią nors polit. partiją parlamento, prezidento ar vietos valdžios organų rinkimuose.

Doktrina

doktrinà [lot. doctrina], tam tikros žinių sr (filosofijos, teologijos, politikos) pažiūrų visuma, būdinga kuriam nors mąstytojui, mokyklai; kartais teorija, mokslas, sistema, polit. programa.

Diktatas

diktãtas [vok. Diktat < lot. dictatus — primestas]: 1. nelygiateisė tarptautinė sutartis, vienos iš susitariančių šalių primesta antrai, priverstai ją priimti; stiprios imperialistinės šalies sąlygų, reikalavimų primetimas kitai, polit. ir ek. atžvilgiu silpnesnei šaliai; 2*. įsakinėjimas, kitų nuomonės ir interesų nepaisymas.

Diktatūra

diktatūrà [lot. dictatura]: 1. diktatoriaus įgaliojimai, valdžia arba valdymo laikas; 2. neribota, jokių įstatymų nevaržoma asmens ar grupės asmenų valdžia, pagrįsta jėga ir išreiškianti viešpataujančios klasės interesus; 3. visuomenės klasės ar klasių polit. viešpatavimo sistema; valst. valdžios esmė, nepriklausoma nuo valstybės valdymo formos, valdžios įgyvendinimo būdų.

Diakrijas

diãkrijas [pagal Graikijos kalnų srities Diakrijos (Diakria) pavadinimą], sen. Atikoje — VI a.pr. m.e. egzistavusios polit. grupės, kurią sudarė valstiečiai, nepatenkinti Solono reformomis ir siekę žemės perdalijimo, narys.

Desegregacija

desegregãcija [↗ de… + ↗ segregacija], rasinio išnaudojimo, polit. teisių apribojimo panaikinimas.