|
-> tunkcionalizmas [↗ funkcija]: 1. XX a. moderniosios architektūros kryptis, pagrįsta funkcinio tikslingumo estetika; 2. psichol. teorija, aiškinanti organizmo funkcionavimą aplinkoje; 3. filos. koncepcija, didžiausią reikšmę teikianti funkcijos sąvokai ir funkcinę priklausomybę laikanti lemiama.
fizionòmika [gr. physiognōmonika]: 1. sugebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką; 2. psichol. teorija, aiškinanti, kad žmogaus veido išraiška atspindi jo būseną.
fenomenològija [gr. phainomenon — esantis, pasirodantis + ↗ …logija]: 1. filos. disciplina, atliekanti jutiminio pažinimo kritikos funkciją, tirianti sąmonės raidą nuo jutimiškumo iki absoliutaus žinojimo; 2. psichol. šaka, tirianti psichinius fenomenus; 3. idealistinės filosofijos kryptis, tirianti sąmonę, kaip intuityvų esmių stebėjimą, intencionalumą; kūrėjas E. Huserlis (1859—1938, Vokietija).
emocionalizmas, psichol. teorija, aiškinanti, kad visi psichiniai reiškiniai, procesai turi emocinį pagrindą.
-> eksplorãcija [lot. exploratio — tyrinėjimas, tyrimas], psichol. aktyvi orientacija aplinkoje, tiesiogiai nesusijusi su biol. poreikių tenkinimu.
biheviorizmas [angl. behaviour — elgsena], JAV XX a. psichol. kryptis, pagrindiniu psichologijos objektu laikanti žmonių ir gyvūnų elgseną, kaip reakcijų stimulų visumą.
asociacionizmas, psichol. kryptis, psichinę veiklą aiškinanti vaizdinių asociacijomis; asociacinė psichologija.
apercèpcija [lot. ad — į, link + ↗ percepcija]: 1. psichol. stebimo objekto esmės supratimas, remiantis patyrimu ir turimomis žiniomis; 2. filos. savimonė, savo būsenos suvokimas.
algezimètras [gr. algesis — skausmas + ↗ …metras]: 1. med. prietaisas skausmo jutimui matuoti; 2. psichol. prietaisas skausmą sukeliančio dirgiklio jėgai matuoti.
-> aktualizmas1 [lot. actualis — tikras, realus]: 1. filos. teorijos, daiktų pasaulį, substanciją kildinančios iš akto, tapsmo; 2. XIX a. psichol. kryptis, psichol. uždaviniu laikanti tik psichinių aktų aprašymą ir aiškinimą.
|
|
Naujausi komentarai