Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hachanas

hachãnas [turk. hakan — chanas, valdovas], karaitų rel. vadovas.

Hagada

hagadà [hebr. haggadah — padavimas, pasakojimas], rel.: 1. Talmudo dalis, sudaryta iš padavimų, alegorinių pamokomųjų pasakojimų, patarlių; 2. pasakojimas apie žydų išėjimą iš Egipto, skaitomas per Paschos (Velykų) šventes.

Gotika

gòtik‖a [pagal germanų genčių gotų pavadinimą], XII—XVI a. Europos dailės ir architektūros stilius; ~ai būdinga pastatų karkasinė konstrukcija, konstruktyvinės smailios arkos, vertikalus erdvės skaidymas, rel. tematika, realistiniai elementai.

Gnosticizmas

gnosticizmas [gr. gnōstikos — pažįstantis], rel. filos. srovė, jungusi ankstyvosios krikščionybės idėjas su Rytų (sen. persų, sirų) mitologija, žydų teologija, platonizmu, stoicizmu, neopitagorizmu.

Glosolalija

glosolãlija [gr. glōssa — nesuprantamas žodis + laleō — kalbu]: 1. beprasmių žodžių, sektantų laikomų dievo balsu, šaukimas ekstazės būsenoje; Δ paplitusi kai kurių sektų rel. kultuose; 2. beprasmiai garsų junginiai tautosakoje, pvz., užkalbėjimuose, priedainiuose.

Gazijus

gãzijus [arab. gaza — kariauti]: 1. musulmonų rel. karų su kitatikiais dalyvis; 2. kai kuriose Rytų šalyse — sienų apsaugos ir liaudies sukilimų malšinimo būrio narys; ppr. verbuojamas iš vargšų ir deklasuotų elementų; 3. ↗ gazi.

Gandizmas

gandizmas [pagal kūrėjo M. K. Gandžio (1869—1948) pavardę], Indijos nacionalinio išsivadavimo judėjimo ideologijos polit., rel. ir filos. doktrina; pagrindinės idėjos: pasyvaus priešinimosi taktika; klasinės taikos siekimas; patriarchalinių kaimo santykių idealizavimas.

Galikonybė

galikonýbė [lot. Gallicanus — gališkas; prancūziškas], XIII—XVIII a. rel. polit. judėjimas dėl Prancūzijos katalikų bažnyčios autonomijos.

Fideizmas

fideizmas [pranc. fidéisme < lot. fides — tikėjimas], rel. pažiūra, kad tikėjimas yra pranašesnis, svarbesnis už žinojimą, mokslą.

Fetišas

fetišas [pranc. fétiche < portug. feitiço — amuletas, burtai, kerai]: 1. daiktas, tikinčiųjų įsitikinimu, turintis antgamtinių, magiškų savybių; yra rel. garbinimo objektas; 2*. aklo garbinimo objektas.