altaristà [lenk. oltarzysta < lot. altar — altorius], kunigas, negalintis dirbti pastoracinio darbo ir gyvenantis „iš altoriaus”, t.y. iš tikinčiųjų aukų už rel. patarnavimus.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Religiniai terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | absoliùcija [lot. absolutio — atleidimas]: 1. psn. teismo nutarimas, atleidžiantis teisiamąjį nuo bausmės; 2. rel. nuodėmių atleidimas (per išpažintį); bažn. bausmės panaikinimas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Bažnytiniai terminai, Religiniai terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 11 | Nėra komentarų | abliùcija [lot. ablutio — apiplovimas], rel. apeiga — tikras arba simboliškas kūno, jo dalių, liturginių reikmenų apiplovimas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Religiniai terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai